Gūžinių kopūstų auginimas

2019-04-01 11:31   Peržiūros : 12045   Spausdinti


Kopūstų auginimas

Kopūstai yra vienos iš seniausių plačiausiai paplitusių europietiškos kilmės daržovių. Pavadinimas "kopūstas" kilęs iš lotyniško žodžio "caput", reiškiančio galvą. Ir iš tiesų apvali kopūsto forma primena galvą, todėl gūžinis kopūstas ne be reikalo laikomas daržo ponaičiu.  Palyginti su kitomis daržovėmis, jie lengvai prisitaiko prie vietos sąlygų, pakankamai gerai dera įvairiose klimato zonose. Baltagūžiai kopūstai kilo iš laukinių rūšių, augančių Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros rajonuose. Ilgokai iki mūsų eros pradžios šiuos augalus kultivavo Senovės Iberijoje, kur jie buvo vadinama „asči". Iš čia kopūstai paplito į Egiptą, Graikiją, Romą. Naujosios eros pradžioje balta­gūžius kopūstus pradėta auginti Bal­kanuose, Užkaukazėje. Visos kopūstų rūšys yra giminingos ir mažai skiriasi viena nuo kitos savo chemine sudėtimi, botaninėmis ir biologinėmis savybėmis, tačiau turi skirtingus vegetatyvinius bei produktyviuosius organus. Gūžiniai, briuselio, ropiniai, lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o žiediniai kopūstai vienmečiai augalai. Tačiau ankstyvieji gūžiniai ir ropiniai kopūstai atitinkamose sąlygose gali išauginti sėklas ir pirmaisiais metais.

Kopūsto gūžės nauda sveikatai yra be galo didelė, kadangi nėra nei vieno dabartiniu metu žinomo vitamino, kuris nebūtų aptik­tas kopūstuose. C vitamino juose yra tiek pat, kiek jo yra apelsinuose ir citrinose. Kopūstai - turtingas angliavan­denių šaltinis. Cukrus - gliukozė ir fruktozė, baltagūžiuose kopūstuose svyruoja nuo 1,9 iki 5,3%. Iš kitų dar­žovių kopūstai išsiskiria gan dideliu azotinių medžiagų kiekiu. Juose yra nepakeičiamų žmogui aminorūgš­čių, bei įvairių mineralinių medžiagų: daug kalio (170-190 mg/100 g), taip pat kalcio, fosforo, magnio, natrio, si­eros bei kitų mikroelementų. Mūsų sveikatai kopūstas daro stebuklus ir gali padėti išgydyti vidurių užkietėjimą, skrandžio opas, odos ligas, egzemą, geltą, reumatą, artritą, podagrą, širdies ligas, akių sutrikimus, sumažinti antsvorį, sustabdyti senėjimo procesus ir sumažinti Alzheimerio ligos riziką..

Dėl jų didelės ūkinės vertės kopūstai auginami dideliais kiekiais. Šios daržovės duoda didelę masę naudingų maistui bei pašarui medžiagų (gūžiniai kopūstai maistui, lapiniai kopūs­tai pašarui ir t. t). Be to, kopūstai gerai laikosi švie­ži per žiemą, taip pat rauginti ir konservuoti. Kopūstai gerai pakelia pervežimą, todėl juos galima gabenti į didelius miestus arba pramonės centrus iš tolimesnių rajonų.

Dirvos paruošimas ir tręšimas

Šios daržovės mėgsta vandenį praleidžiančią sunkesnę drėgną dirvą. Dirvos ir oro drėgmės atžvilgiu didesnius reika­lavimus kelia ankstyvųjų veislių kopūstai.  Kopūstai yra ilgadieniai augalai, todėl ilgos die­nos įtakoje gūžiniams kopūstams greičiau auga ir vystosi. Tačiau ankstyvųjų gūžinių kopūstų daigams dienos ilgis įtakos neturi, bet vidutinio anks­tyvumo ir vėlyvieji gūžinių kopūstų daigai, išauginti ilgos dienos sąlygomis, derlių padidina 19-22%.

Tinkamai parinktoje dirvoje gūžiniai kopūstai bus derlingesni ir kokybiškesni. Šioms daržovėms dirva suariama rudenį. Parenkant kopūstams dirvą, labai svarbu, kad ji nebūtų  užmirkusi. Joje turėtų būti gausu organinių medžiagų, kadangi pakankamas jų kiekis gerina dirvos struktūrą, apsaugo nuo  trąšų ir mineralų išplovimo. Gūžiniai kopūstai labai reiklūs dirvos sudėčiai ir derlingumui. Jie mėgsta silpnas priemolio ar priesmėlio,  humusingas (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrintas  dirvas. Dirvos rūgštingumas pH 6,5 - 7. Priesmėlio dirva paprastai parenkama ankstyviems kopūstams, kadangi dėl greito augimo produkcija tampa netinkama laikyti (mažai sausųjų medžiagų). Laikyti skirti gūžiniai kopūstai auginami sunkesnėse  priemolio dirvose. Iš lėto augdami, jie sukaupia daugiau sausosios masės, todėl geriau laikosi.

Pavasarį į dirvą skirtą gūžinių kopūstų auginimui įterpiama mineralinių trąšu. Azotu (N)  tręšiama 140-170 kg/ha norma, o vėlyvoms kopūstų veislėms ir skirtoms perdirbti - 170-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis papildomai per 1-2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma kopūstinėms daržovėms yra 50-70 kg/ha, kalio (K2O) - 180-280 kg/ha.. Nors gūžiniams kopūstams reikia daug maisto medžiagų, tačiau prieš tai būtina atlikti dirvožemio agrocheminius tyrimus ir trąšų normas koreguoti pagal dirvožemio analizes.

Daigų auginimas

Į lauko dirvą gūžiniai kopūstai yra sodinamos daigais. Daigai, gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose), polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei kopūstinės daržovės auginamos šiltnamyje, sėjama tiesiai į dirvą.. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes, sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Daigai, išauginti kasetėse, geriau prigyja.

Gūžinių kopūstų daigai pikuojami 7-10 dienų. Vėlyvųjų veislių kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai - per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Kopūstų sėklos sėjamos 1 cm gylyje, esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - po 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C  temperatūrą dieną ir naktį. Auginant kopūstų daigus šilt­namyje, jį nuolat intensyviai reikia vėdinti.

Gūžinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai šalta, per daug drėg­mės, kai augalai auga per tankiai, blogai vėdinami ar pasodinti į netinkamo rūgštingumo dirvą. Tinkamai išauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Ankstyvųjų kopūstų daigai turi turėti 5-6 lapus, vidutinio ankstyvumo bei vėlyvieji kopūstai - 4-5 lapus.

Norint užtikrinti gerą daigų kokybę, reikia sėti kokybiškas sėklas. Daigams auginti naudoti paruoštus substratus. Daigai neturi augti tankiai. Auginami per tankiai, jie ištįsta, greičiau suserga juodąja kojele. Optimali sėjos schema - 4x4 cm arba 5x5 cm. Daigų auginimo metu turi būti pakankamai šviesos. Polimerinius indus, kasetes ar daigų dėžutes, rekomenduojama statyti pietinėje saulėtoje pusėje. Svarbu neperlaistyti daigų, nes esant perteklinei drėgmei, jie greičiau suserga.

Kopūstų sodinimas

Auginant kopūstus mechanizuotai, daigai sodinami daigų sodinamąja, kurių pagalba aukšta sodinimo kokybė pasiekiama unikalaus žingsninio mechanizmo dėka, o vienos eilutės sodinimo našumas iki 5000 daigų per valandą. Tačiau auginant kopūstus savo ūkyje ir savo reikmėms, daigai sodinami rankomis. Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus. Nors kopūstai nėra tokie saulės ir šilumos mėgėjai kaip agurkai ar pomidorai, kaip ir daugumai ilgai besivystančių daržovių, jiems reikia daug šviesos. Todėl nepatariama jų sodinti po medžiais ar kitoje pavėsingoje vietoje.

Ankstyvųjų kopūstų daigus reikia sodinti 70 x 30-35 cm atstumu. Vidutiniškai vėlyvų kopūstų daigai sodinami 70 x 40-50 cm atstumu. Vėlyvųjų kopūstų lapija - didesnė, todėl jie sodinami rečiau - 70 x 60 cm atstumu. Sodinti kopūstų daigus reikia panašiame gylyje, kokiame jie augo. Jeigu norite sodinti giliau, nereikia persistengti ir visiškai užkasti kaklelių, nors kopūstai ir nėra tam labai jautrūs. Beje, kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet jei numatomos didesnės šalnos, nakčiai juos galite pridengti.

Kopūstų priežiūra

Svarbiausi gūžinių baltųjų kopūstų priežiūros dar­bai yra dirvos purenimas, piktžolių naikinimas, kaupimas, lais­tymas, papildomasis tręšimas ir kova su ligomis bei kenkėjais. Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Laikymui skirti kopūstai nebelaistomi likus 30-40 dienų iki derliaus nuėmimo (15 dienų, jei sausa).

Norint išauginti gerą kopūstų derlių dirvos paviršių reikia laikyti visą laiką purų, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui po daigų pasodinimo tarpueiliai tuoj supurenami, kartu su­naikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus. Tarpueiliai purenami rankomis arba traktoriniu kultivatoriumi.

Ne mažiau svarbus kopūstų priežiūros kriterijus yra kopūstų daigų kaupimas. Prigiję ir su­stiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pri­dėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba daugiau paimti iš dirvos maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų. Kopūstus geriausia kaupti po lietaus arba laistymo, kad drėg­nos žemės patektų arčiau stiebo ir augalas greičiau išleistų pri­dėtines šaknis.

Tačiau didžiausi gūžinių kopūstų derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mi­neralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami, praslinkus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pra­dėję sukti gūžes, - tręšiami trečią kartą. Pirmą kartą kopūstai tręšiami mineralinių trą­šų tirpalu, o antrą ir trečią kartą - sausomis mineralinėmis trą­šomis.

Derliaus nuėmimas

Nuimant ankstyvųjų kopūstų gūžes, reikia stengtis palikti kaip galima daugiau apatinių lapų, nes iš jų pa­žastų vėliau išauga po 3-4 gūžes. Vadinasi, gaunamas antra­sis derlius. Antrojo derliaus ankstyvųjų kopūstų galvutės esti kie­tos ir neretai sveria po 0,5-1 kg. Dalį šių gūžių galima reali­zuoti, o kitas sušerti gyvuliams arba susilosuoti.

Vėlyvųjų veislių kopūstai šalčio nelabai bijo - paken­čia 5° šalčio. Bet peraugusios gūžės ima plyšti. Kopūstus galima pradėti imti rugsėjo viduryje. Tuo metu parenkamos kietos ir su­augusios gūžės, kurios ir kertamos. Likę vidutinio ankstyvumo ir vėlyvieji kopūstai nuimami spalio mėn.

Kopūstai kertami kirvukais arba pjaunami peiliais ir kraunami į krūvas maždaug po 0,5 t. Kaupavimui kopūstus patariama rauti su šaknimis, nes taip jie geriau laikosi žiemą.

Esant mechanizuotai kopūstų auginimo technologijai gūžiniai kopūstai nuimami kopūstų nuėmimo kombainais. Kombainui važiuojant lauku, kopūstai patenka tarp dviejų profiliuotų lovelių ir išraunami. Išrautos kopūstų galvos patenka po kerpamaisiais diskais, o po to transporteriu keliauja į priekabą.

 

Kopūstų ligos ir kenkėjai

Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis). Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose. Lauke augalai ja suserga labai retai.

Kopūstų šaknų gumbas. Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems gimi­ningos daržovės: ropės, ridikai, sėtiniai. Be čia paminėtų daržo­vių, šaknų gumbu serga ir kai kurios piktžolės: svėrės, garstukai ir kt.

Kopūstų juodligė. Tai bak­terinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama iš žemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla. Palankios ligai plisti sąlygos - šiltas ir drėg­nas oras.

Pilkasis pelėsis. Jis puola įvairias daržoves augimo metu, lauke, o ypač šia liga serga į rūsius su­krauti kopūstai.


Kopūstų kenkėjai. Kopūstus puola specifiniai kenkėjai: kryžmažiedės spragės, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai, kopūstinės musės, kopūstiniai amarai, drugių būrio kenkėjai ir visaėdžiai - podūros, sprakšių ir grambuolių lervos, maitėdžių vabalai ir lervos, kurkliai, dirviniai šliužai.

Siekiant produktyviai panaudoti savo užaugintas daržove, jas reikia apsaugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Savo nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių, nuoviras. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami. Paruoštą nuovirą reikėtų sunaudoti tą pačią dieną

 

Kopūstų veislės

Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, baltieji gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo(115-160 dienų)  ir vėlyvuosius (160 ir daugiau dienų), todėl norint ilgesnį laiką turėti šviežių kopūstų, rekomenduojama auginti 3-4 skirtingo ankstyvumo kopūstų veisles.

 

 

Gūžinių kopūstų sėklų įsigykite internetu:

 

Kevin H Kopūstai Kevin H L. ankstyvi, šviežiam vartojimui
Agressor H Kopūstai Agressor H Vid. vėlyvi, rauginimui,saugojimui
Bolicor H Kopūstai Bolicor H Ankstyvi, netrūkinėja
Cilion H Kopūstai Cilion H Labai vėlyvi, ilgam saugojimui
Elastor H Kopūstai Elastor H Vid. vėlyvi, saugojimui
Factor H Kopūstai Factor H Vid. vėlyvi, universaliam naudojimui
Flexton H Kopūstai Flexton H Vid. ankstyvi, šviežiam vartojimui ir perdirbimui
Gregorian H Kopūstai Gregorian H Vid. ankstyvi, šviežiam vartojimui
Mirror H Kopūstai Mirror H L. ankstyvi, šviežiam vartojimui
Reactor H Kopūstai Reactor H L. ankstyvi, šviežiam vartojimui
Veronor H Kopūstai Veronor H L. ankstyvi, šviežiam vartojimui, ploni lapai
Bloktor H Kopūstai Bloktor H Ilgam saugojimui, kompaktiškos
Grepala H Kopūstai Grepala H Vid. ankstyvi, šviežiam vartojimui
Casitor H Kopūstai Casitor H Vid. ankstyvi, šviežiam vartojimui
Gallican H Kopūstai Gallican H Vid. ankstyvumo, rauginimui
Carbonara H Kopūstai Carbonara H Vid. ankstyvi, atsparūs skilinėjimui
Kingstonia H Kopūstai Kingstonia H Vėlyvi, universalūs, atsparūs tripsams
Liberator H Kopūstai Liberator H Vėlyvi, rauginimui
Quisor H Kopūstai Quisor H Vid. vėlyvi, šviežiam vartojimui ir rauginimui
Ramco H Kopūstai Ramco H Vėlyvi, rauginimui
Socrates H Kopūstai Socrates H vėlyvi, saugojimui ir rauginimui
Zenon H Kopūstai Zenon H Vėlyvi, saugojimui,vėlyvesniam rauginimui
Prodikos H Kopūstai Prodikos H Vėlyvi, šviežiam vartojimui ir saugojimui
Rington H Kopūstai Rington H vid.ankstyvi,pirmam rauginimui
Storidor H Kopūstai Storidor H Vid. vėlyvi, saugojimui
Zielonor H Kopūstai Zielonor H Vėlyvi, saugojimui
Jetodor H Kopūstai Jetodor H labai ankstyvi,Šviežiam vartojimui
Professor H Kopūstai Professor H Vėlyvi, saugojimui
Successor H Kopūstai Successor H Vėlyvi, ilgam saugojimui
Rosberg H Kopūstai Rosberg H Ankstyviausi iš visų kopūstų
Toreador H Kopūstai Toreador H Tinkami prekybai ir rauginimui
Adelco H Kopūstai Adelco H Skirti rauginimui
____________________________________

Tekstą parengė Algis Mačiukas


Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas
Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

cukinijų auginimas

Cukinijų auginimas ir veislės

Kaip auginti cukinijas, geriausios cukinijų veislės, dirvožemio paruošimas, tręšimas, ligos ir kenkėjai 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Špinatai

Špinatų auginimas ir veislės

Špinatų sėklos, veislės, dirvos paruošimas ir sėja, špinatų priežiūra, tręšimas, ligos  

Geotekstilinė plėvelė - kad neaugtų piktžolės, augalų šaknys neardytų vamzdyno, neslinktų gruntas

Nespėjate ravėti gėlyno? Slenka alpinariumo šlaitas? Sprendimas visiškai paprastas. 

Ridikėlių auginimas

Kaip auginti ridikėlius, geriausios ridikėlių veislės, dirvožemis ridikėliams, ridikėlių tręšimas, priežiūra , ligos ir kenkėjai 

Žiedinių kopūstų auginimas

Žiedinių kopūstų auginimas

Kaip auginti žiedinius kopūstus, daigų auginimas, geriausios veislės, dirvožemio paruošimas ir žiedinių kopūstų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Morkų auginimas

Morkų auginimas

Kaip auginti morkas, geriausios morkų veislės, dirvožemis morkoms, morkų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Svogūnų auginimas

Svogūnų veislės, svogūnų auginimas, dirvos paruošimas, svogūnų tręšimas apsauga nuo kenkėjų ir ligų, priežiūra 

Brokolių auginimas

Kaip auginti brokolius, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, brokolių veislės, ligos ir kenkėjai 

kopustai

Gūžinių kopūstų auginimas

Kaip auginti gūžinius kopūstus, geriausios veislės, daigų auginimas, sodinimas, kopūstų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Kornišonų tipo agurkų auginimas, priežiūra, marinavimas

Visas šiltnamines trumpavaises agurkų veisles galima auginti kaip kornišonus.  

Daržovių daigų auginimas: pomidorų daigai

Tiems, kas turi šiltnamį tinkamą daigams auginti, pamidorų daigų auginimas gali tapti pajamų šaltiniu.  

Aukštos obels genėjimas

Vaismedžių genėjimas ir formavimas

Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas, abrikosus. Geriausias genėjimo laikas 

Agurkų auginimas

Agurkų auginimas ir priežiūra

Agurkų sėjimas, persodinimas, agurkų priežiūra, ligos, tręšimas, agurkų sodinimas lauke ir šiltnamyje 

Putinų auginimas

Putinų auginimas

Kaip auginti, sodinti ir prižiūrėti putinus, putino genėjimas 

Salotų auginimas

Salotų auginimas

Kaip auginti salotas, geriausios salotų veislės, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Daržovių sėklų paruošimas sėjai

Daržovių sėklų paruošimas sėjai

Kaip paruošti daržovių sėklas, kad geriau sudygtų: beicavimas, stratifikavimas, daiginimas 

Paprikos

Paprikų auginimas ir priežiūra

Paprikų kilmė, paprikų daiginimas, sodinimas, tręšimas, paprikų ligos 

Sodo šakų smulkintuvai

Sodo šakų smulkintuvai

Kaip išsirinkti sodo šakų smulkintuvą, kaip su juo dirbti. 

Kaip padidinti bitininkystės ūkio produktyvumą

Naudojant šiuolaikišką bitininkystės įrangą produktyvumą galima padidinti kelis kartus 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Agurkų miltigė

Agurkų ligos, kenkėjai ir kiti auginimo nesklandumai

Kaip atpažinti svarbiausias agurkų ligas bei kenkėjus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Pievinis katilėlis, ankstyvas nelepus augalas

Gėlių pieva

Gėlių jūra pievoje šalia namų – tai galimybė pasijusti laukinėje gamtoje. Tačiau įrengti ir prižiūrėti tokią pievą bus sunkiau nei paprastą veją.  

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

Žirnių auginimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

pelargonijos

Pelargonijų auginimas

Pelargonijos puikiai papuoš balkoną, namo sieną, aplinką aplink pavėsinę ar terasą. 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

Petražolių auginimas

Petražolių sėjimas, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, petražolių ligos ir kenkėjai 

juodieji ridikai

Ridikų auginimas ir veislės

Ridikų sėja, dirvožemio ridikams parengimas, tręšimas, ligos ir kenkėjai  

sodas

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vieto sir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Corbis nuotr.

Ridikėliai

Ridikėlių sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 9
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Moderniam Ūkiui, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 9
1 2 3 4 5
Produktai
Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Sodo tepalas LacBalsam, COMPO

Priemonė vaismedžių, dekoratyvinių medžių žaizdoms po ski...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

salotos Crispagio
Daržovių sėklos komerciniam auginimui

Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...

Pomidoru veisle Cetia F1
Pomidorų sėklos internetu

Daržovių sėklos internetu, naujos pomidorų veislės paštu,...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

1 2 3 4 5