Pelargonijų auginimas

Pelargonija kilusi iš Pietų Afrikos. Į Europą ji pateko prieš 300 metų. Lietuvoje anksčiau buvo auginama kaip kambarinis augalas, vėliau atsirado tinkamų auginti lauke vazonuose, kurie žiemojimui  įnešami į patalpas. Tai gausiažiedis, įvairiaspalvis krūmas, lauke žydi iki vėlyvo rudens. Tai vieni iš populiaresnių dekoratyvinių augalų, kurie perkami vazonuose paauginti ir pasiruošę žydėti. Būdamos nelepios pelargonijos puikiai tinka balkonams, terasoms, sienoms, laiptams puošti. Dėl savo populiarumo jos gali būti puikiu augalu nedideliam ir dideliam gėlių auginimo verslui.

Pelargonijų rūšys

Didžiausius žiedus turi didžiažiedės pelargonijos (Pelargonium grandiflorum). Stiebai statūs, aukštis 30 - 60 centimetrų. Žydi iki liepos mėnesio, reikalingas ilgesnis ramybės periodas. Vidurdienį geriau, kad ji būtų šešėlyje, saugoma nuo tiesioginio lietaus, genima sausio-vasario mėnesiais,

Juostuotosios pelargonijos (Pelargonium zonale) mažiausiai reiklios. Žydi ilgai, baltai, raudonais, rausvais pilnaviduriais arba paprastais žiedais ik ipat šalnų. Stiebai statūs, lapai apvalūs ir mažai skiautėti. Juostuotųjų pelargonijų didžioji dauguma formų yra 30- 60 centimetrų aukščio, yra keletas žemaūgių  - 15- 20 centimetrų aukščio.

Svyrančius stiebus turi kabančioji arba skydalapė pelargonija (Pelargonia peltatum). Stiebų ilgis pasiekia 1 metrą, puikiai tinka balkonams, kabančiuose krepšiuose, aukštiems vazonams.

Kvapioji pelargonija arba jeronimas (Pelargonium odoratissimum) subrandina mažesnius žiedus, bet labiau vertinama dėl kvapių lapų. Stiebų aukštis - iki 1 metro.

Pelargonijų dauginimas sėklomis

Pelargonijos sėklos dygsta puikiai. Iš sėklų išauga kompaktiški gražūs krūmeliai, kurie ima žydėti po 5- 6 mėnesių. Sėti pelargonijas galima ištisus metus, rudenį ir žiemą daigai papildomai apšviečiami. Dažniausiai pelargonijos sėjamos nuo sausio iki balandžio. Sodinamos į purų, vandeniui ir orui laidų dirvožemį. Rekomenduojama dirvos sudėtis - iš juodžemio, smėlio ir durpių santykiu 2:1:1. Juodžemį galima keisti kompostu. Dirvožemį verta sulaistyti silpnu fungicidiniu skysčiu, nes pelargonijų daigai linkę silgti "juodąja kojele".

Sėklas prieš sėjant rekomenduojama skarifikuoti (paprasčiau sakant - patrinti)  itin rupiu šlifavimo popieriumi. Įpakavime dažniausiai būna skarifikuotos sėklos. Sėklos sudygsta per 2 - 3 savaites.
Sėjama dėžutėse pripildytose drėgno substrato. Sėklos užberiamos 2- 5 mm smėlio arba to paties substrato sluoksniu. Apipurškia po pasėjimo ir pridengiama peršviečiamu dangteliu. Kaupiantis kondensatui dangtelis nuimamas, pravėdinama, nuvalomas kondesatas.

Patalpoje reikėtų palaikyti 18 - 22 °С temperatūrą ir pastoviai drėkinti substratą. Pasirodžius daigams, dėžutės laikomos šviesioje vietoje, esant pakankamam apšvietimui daigai išaugs stiprūs ir greitai besivystantys. Šiuo laikotarpiu labai svarbu neleisti dirvai perdžiūti, bet nelaikyti ir pernelyg drėgnos. Saugoti daigus nuo tiesioginių saulės spindulių, purenti dirvą ir vėdinti daigus. Po 1 - 1,5 mėnesio, kai daigai išaugina 2-3 tikruosius lapelius, jie pikuojami į indelius. Svarbu, kad daigai būtų sodinami į tokį pat gylį kaip ir augo prieš tai. Optimali augimo temperatūra 16- 20 °С.

Pelargonijos geriau krūmysis, jei prignybsime stiebus virš 5 - 6 tikrojo lapelio. Šviesos ir šviežio oro gausa padeda geram pelargonijų augimui ir  sudaro sąlygas vėliasniam gausiam žydėjimui.

Pelargonijų auginimas

Pelargonijos į lauko vazonus persodinamos gegužės mėnesį. Prie lauko pratinamos keletą savaičių. Augalai nelaikomi tiesioginėje saulėje, o nakčiai geriau įnešti į patalpą.

Pelargonijos paruošimas žiemojimui ir  laikymas žiemą

Pelargonijas reikėtų saugoti nuo didesnių šalnų jas apdengiant arba įnešant į patalpas. Apie spalio mėnesį pelargonijos įnešamos į patalpą, nukerpamos nusvirusios šakos, apgenėjami pasenę steibai.

Pelapgonijoms laikyti reikėtų šviesios, gerai vėdinamos ir vėsios patalpos. Optimali laikymui yra 10 - 15 laipsnių temperatūra. Laikant aukštesnėje temperatūroje augalas kitą vasarą mažiau žydės arba iš viso nežydės.  Žiemą augalą reikėtų ribotai laistyti, palaikant minimaliai drėgną dirvožemį. Išdžiūvus žemei, ji palaistoma, vanduo susigėrimui indelyje palaikomas apie valandą, vėliau išpilamas. Sausio mėnesį pradedame laistyti kiek daugiau. Persodinamos vasario mėnesį.

Pelargonijų tręšimas

Tinkamas pelargonijų tręšimas užtikrins geresnį krūmyjimąsi ir gausesnį žydėjimą. Specialistai pataria naudoti trąšas, kuriose yra vienodas azoto, forforo ir kalio kiekis. N-P-K koncentracija turėtų būti nedidelė - nuo 7-7-7 iki 15-15-15, didesnės koncentracijos trąšos galima naudoti, jei jos yra ilgalaikio tirpimo. Reikėtų rinktis trąšas su mikrolementais, pelargonijoms reikia  kalcio, magnio, boro, geležies, vario ir cinko.

Trąšos gali būti granuliuotos ir skystos. Tirpias ir skystas trąšas nedidelėmis proporcijomis galima maišyti su vandeniu ir tręšti laistymo metu. Grynų trąšų, ypač skystų, negalima pilti išdžiūvus dirvožemiui. Yra skystų trąšų, kurios purškiamos ant lapų, t.y. tręšia per lapus. Tokios trąšos augalo įsisavinamos netgi greičiau.

Trąšų proporcijos gali keistis tam tikrose augalo augimo stadijose. Po apgenėjimo lapai geriau atžels tręšiant dideniu azoto kiekiu. Persodinant patrumpintos šaknys ataugs greičiau padidinus fosforo dozę. Žydėjimą skatins trąšose esanti didesnė dalis kalio.

Žiemojantis krūmas tręšiamas kovo mėnesį, kai augalas įsišaknyja po persodinimo.  Balandžio mėnesį jį galima persodinti į dar didesnį vazoną. Iki karščių tręšiama kas kelios sąvaitės, tręšti nustojama per karščius.

Visiškai nustojama tręšti rugpjūčio mėnėsį, kad prieš žiemojimą neleistų naujų lapelių ir žiedų.

Pelargonijų ligos

Pavojingiausia pelergonijoms grybinė liga "juodoji kojelė". Didžiausią riziką ja susirgti sudaro per drėgnas dirvožemis.

Pelargonijų veislės