Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Žiedinių kopūstų auginimas
2024-05-29 10:52 Peržiūros : 22551 SpausdintiŽiediniai kopūstai (kalafiorai) yra kilę iš Kipro salos. Vakarų Europos kraštuose buvo pradėti auginti XVI amžiaus pabaigoje. Žiediniai kopūstai - vertingas dietinis maistas vaikams bei ligoniams, nes jie turi lengvai virškinamų baltymų ir mažai ląstelienos. Žiediniai kopūstai turi labai daug vitaminų C, B1, B2 ir K, be to, - gana daug baltymų, riebalų, beazotinių ekstrakcinių medžiagų, taip pat cukraus, karotino, kalio, kalcio, geležies, retai daržovėse aptinkamos veikliosios medžiagos cholino. Juose daug mažiau ląstelienos, todėl jie geriau virškinami, negu gūžiniai kopūstai. Žiedinių kopūstų būna įvairių spalvų (balti, geltoni, žali, violetiniai).
Žiediniai kopūstai yra jautresni aplinkos sąlygoms, dirvos kokybei bei turi savo auginimo gudrybių, o jų auginimas reikalauja daug dėmesio ir žinių. Esant nepalankioms sąlygoms žiediniai kopūstai gali suformuoti mažus, neturinčius prekinės vertės žiedynus. Net nuo trumpalaikio dirvos perdžiūvimo gali sustoti gūžės formavimasis arba pakisti spalva, todėl žiediniams kopūstams turi užtekti visų pagrindinių maisto medžiagų, o žiedynų formavimosi fazėje - pakakti drėgmės ir azoto.
Norint savo ūkyje užsiauginti pačią tinkamiausią ir produktyviausią žiedinių kopūstų veislę patariama kiekvienais metais auginti po kelias skirtingas veisles ir registruoti jų sodinimo ir derliaus nuėmimo laiką. Tokiu būdu būtų bene geriausias kelias išsiaiškinti ir pasirinkti individualią, konkrečiam ūkiui labiausiai pritaikytą žiedinių kopūstų veislę.
Dirvožemio žiediniams kopūstams paruošimas ir tręšimas
Žiediniai kopūstai yra reikliausi dirvai iš visų kopūstinių daržovių, todėl tinkamai paruoštoje dirvoje jie bus derlingesni ir kokybiškesni. Tinkamiausia yra humusinga (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrinta lengvo priemolio dirva, kurios pH 6,5-7,5. Ankstyvesniam auginimui tinka priesmėlis, tačiau tuomet pageidautinas lietinimas. Žiediniai kopūstai nemėgsta užmirkusių dirvų. Jie geriausiai auga esant 15-20 ºC temperatūrai, o sodinant atviroje saulėtoje vietoje derlius būna didesnis ir kokybiškesnis. Pavėsyje išauga dideli lapai, o žiedynai būna smulkūs.
Pavasarį į dirvą, skirtą žiedinių kopūstų auginimui, įterpiama mineralinių trąšų. Azotu (N) tręšiama 160-200 kg/ha norma, o vėlyvoms jų veislėms ir skirtoms perdirbti - 180-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis - papildomai tręšiant augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma, kaip ir kitoms kopūstinėms daržovėms, yra 50-80 kg/ha, kalio (K2O) - 200-280 kg/ha. Nors žiediniams kopūstams reikia daug maisto medžiagų, tačiau prieš tai būtina atlikti dirvožemio agrocheminius tyrimus ir trąšų normas koreguoti pagal dirvožemio analizes.
Geriausia žiedinius kopūstus sodinti po bulvių, agurkų ar ankštinių augalų. Jiems nereikėtų gailėti nei trąšų, nei vandens (naudinga ir apipurkšti). Ypač jautrūs drėgmės trūkumui esant 6-7 lapeliams, žiedynų formavimosi pradžioje. Jei karšta ir trūksta drėgmės, lapai nustoja augti, žiedynai užsimezga maži ir nesultingi. Papildomai tręšti rekomenduojama du-tris kartus. Pagrindiniai dalykai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį yra tai, kad žiediniams kopūstams turi užtekti visų pagrindinių maisto medžiagų.
Žiedinių kopūstų daigų auginimas
Patiems ankstyviausiems sodinimams daigus rekomenduojama užsiauginti dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose) ar polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei žiediniai kopūstai auginami šiltnamyje, sėjama tiesiai į dirvą. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Daigai, išauginti kasetėse, geriau prigyja. Žiedinių kopūstų daigai pikuojami 7-10 dienų.
Žiedinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai šalta, per daug drėgmės, kai augalai auga per tankiai, blogai vėdinami ar pasodinti į netinkamo rūgštingumo dirvą. Tinkamai išauginti ir užgrūdinti žiedinių kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Ankstyvųjų kopūstų daigai turi turėti 5-6 lapus, vidutinio ankstyvumo bei vėlyvieji kopūstai - 4-5 lapus.
Vėlesniems sodinimams žiedinius kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai - per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Žiedinių kopūstų sėklas rekomenduojama sėti sėklas apie 1 cm gylyje; 400-500 sėklų/m², esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - per 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C temperatūrą dieną ir naktį. Auginant kopūstų daigus šiltnamyje būtina jį nuolat intensyviai vėdinti.
Žiedinių kopūstų sodinimas
Sodinimui skirta dirva turi būti įdirbta puriai ir giliai, ji turi būti pakankamai drėgna. Geriausia įdirbti ją prieš pat sodinimą ir suvoluoti, kadangi paviršiaus volavimas apsaugo nuo perdžiūvimo. Sodinimui reikia paruošti tokį lauko plotą, kokį sugebėsite apsodinti per vieną dieną. Prieš sodinimą, ypač anksti pavasarį, daigai turi būti užgrūdinti laipsniškai mažinant temperatūrą ir drėgmę. Netipiški, nesveiki, deformuoti ir turintys sustorėjimų ties augimo viršūnėle augalai turi būti atmesti. Nepatartina sodinti peraugusių daigų. Auginant žiedinius kopūstus mechanizuotai, daigai sodinami daigų sodinamąja, kurios pagalba aukšta sodinimo kokybė pasiekiama unikalaus žingsninio mechanizmo dėka, o vienos eilutės sodinimo našumas yra iki 5 tūkst. daigų per valandą. Priklausomai nuo pasirinktos veislės į hektarą sodinama 40-55 tūkst. žiedinių kopūstų daigų.
Auginant žiedinius kopūstus savo ūkyje ir savo reikmėms daigai sodinami rankomis. Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus. Nors kopūstai nėra tokie saulės ir šilumos mėgėjai kaip agurkai ar pomidorai, tačiau kaip ir daugumai ilgai besivystančių daržovių jiems reikia daug šviesos. Todėl nepatariama jų sodinti po medžiais ar kitoje pavėsingoje vietoje.
Žiediniai kopūstai - daug vandens reikalaujantys augalai, ypač žiedynų formavimosi laikotarpiu, todėl norint užtikrinti taisyklingą augalų augimą, pasodinus, jeigu dirva sausa, reikia palaistyti nedideliu vandens kiekiu - apie 10 l/m2. Praėjus maždaug 4 savaitėms po pasodinimo augalus geriau laikyti šiek tiek sausiau, kad jie stipriau įsišaknytų, o formuojantis žiedynams, laistyti pagal poreikius, atkreipiant dėmesį į tai, kad laistymas nebūtų per daug intensyvus ir nesuplaktų dirvos. Didelės reikšmės turi ir tinkamo laistytuvo parinkimas bei tai, jog laistyti reikia tada, kai nėra vėjo.
Žiedinių kopūstų priežiūra
Vienas iš svarbiausių žiedinių kopūstų priežiūros kriterijų yra kopūstų daigų kaupimas. Prigiję ir sustiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pridėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba paimti iš dirvos daugiau maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų. Žiedinius kopūstus geriausia kaupti po lietaus arba laistymo, kad drėgnos žemės patektų arčiau stiebo ir augalas greičiau išleistų pridėtines šaknis.
Norint išauginti gerą žiedinių kopūstų derlių dirvos paviršių reikia nuolat purenti, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui yra purenami tarpueiliai, kartu sunaikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva turi būti supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus. Tarpueiliai purenami rankomis arba traktoriniu kultivatoriumi.
Didžiausi žiedinių kopūstų derliai užauginami, kai žiediniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami praėjus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pradėjus formuotis žiedams - tręšiami trečią kartą. Pirmą kartą kopūstai tręšiami mineralinių azoto trąšų tirpalu, o antrą ir trečią kartą - sausomis mineralinėmis trąšomis. Pavėlavus patręšti azoto trąšomis augalai pradeda skursti, subrandina menką deformuotą žiedyną. Žiedinių kopūstų augimo metu būtina stebėti, ar pakanka mikroelementų - boro ir molibdeno
Kad žiedinių kopūstų galvutės neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos, auginimo metu būtina kasdieninė auginamų kopūstų ploto apžiūra. Pasirodžius galvutėms iš lapo padaromas šešėlis - virš žiedyno palaužiamas vienas lapas ir juo uždengiamas žiedynas. Tai daroma, kai galvutė (žiedynas) būna graikinio riešuto dydžio.
Žiedinių kopūstų derliaus nuėmimas
Žiedinių kopūstų derlius turi būti nuimamas nevėluojant. Jų galvutės (žiedynas) suyra, todėl reikia stengtis galvutės neliesti. Priklausomai nuo paskirties žiedinių kopūstų derlių lauke reikėtų nuimti tiesiai į prekybines pakuotes. Žiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant susiformavusias galvutes. Galvutės turi būti iki 8 cm skersmens, lapai nupjaunami 2-3 cm virš galvutės, kad apsaugotų jas nuo sužalojimo. Prieš šalnas derlius nuimamas ištisai, nes jų galvutės -2 °C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda. Apšalę žiediniai kopūstai ilgesniam laikymui netinka, todėl rekomenduojama juos suvartoti nedelsiant. Tinkamai nuimtas žiedinių kopūstų derlius saugyklose atšaldomas, po to tiekiamas rinkai, sandėliuojamas arba perdirbamas.
Kopūstų ligos ir kenkėjai
Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis). Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose. Lauke augalai ja suserga rečiau.
Kopūstų šaknų gumbas. Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems giminingos daržovės: ropės, ridikai, sėtiniai. Be čia paminėtų daržovių, šaknų gumbu serga ir kai kurios piktžolės: svėrės, garstukai ir kt.
Kopūstų juodligė - tai bakterinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama iš žemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla. Palankios ligai plisti sąlygos - šiltas ir drėgnas oras.
Žiedinių kopūstų mozaika. Virusas pažeidžia įvairias bastutinių šeimos daržoves, bet dažniausiai žiedinius kopūstus.
Žiedinių kopūstų bakterinė dėmėtligė. Būdingi šios bakteriozės požymiai - daugybė smulkių (1-3 mm skersmens) tamsių dėmelių ant žiedinių kopūstų lapalakščių ir gyslų. Iš pradžių jos būna lyg vandeningos, apskritos, vėliau, žuvus audiniams, pasidaro rusvai pilkos arba rudos, beveik juodais pakraščiais, netaisyklingos ir pagaliau susilieja.
Pagrindiniai principai, siekiant išvengti žiedinių kopūstų ligų:
- geros kokybės beicuotos sėklos;
- laikytis sėjomainos - žiedinius kopūstus į tą pačią vietą sodinti ne anksčiau, kaip po 3-4 metų;
- daigus auginti švariame neinfekuotame grunte, o auginimo indus - dezinfekuoti;
- nelaistyti daigų stipria vandens srove;
- naikinti piktžoles.
Žiedinius kopūstus puola specifiniai kenkėjai: kryžmažiedės spragės, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai, kopūstinės musės, kopūstiniai amarai, drugių būrio kenkėjai ir visaėdžiai - podūros, sprakšių ir grambuolių lervos, maitėdžių vabalai ir lervos, kurkliai, dirviniai šliužai.
Siekiant produktyviai panaudoti savo užaugintas daržoves, jas reikia apsaugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Chemijos pramonė kovai su daržovių ligomis ir kenkėjais gamina daug cheminių preparatų, kurie gana plačiai vartojami daržininkystės ūkiuose, tačiau būtina atsižvelgti į jų toksiškumą. Neturint galimybių nustatyti toksiškų medžiagų likučių, auginant nedidelius kiekius daržovių toksiškų pesticidų reikia atsisakyti. Savo nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių nuovirai. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami. Paruoštą nuovirą reikėtų sunaudoti tą pačią dieną.
Žiedinių kopūstų veislės
Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, žiediniai kopūstai skirstomi į ankstyvųjų veislių - galvutės (žiedynas) užauga per 80-100 dienų po sudygimo, sėklos subręsta per 170-210 dienų, vėlyvųjų - atitinkamai per 140-160 ir 270-300 dienų.
Žiedinių kopūstų sėklų įsigykite internetu:
| Veislė | Aprašymas | |
| AMERIGO H |  |
Vid. vėlyvumo, vegetacija 80 d. Žiedynas 2-3 kg svorio, sniego baltumo, puikios prekinės išvaizdos. Stipri augimo energija Hibridas atsparus ligoms ir nepalankioms oro sąlygoms. Šviežiam vartojimui ir šaldymui. Veislė viena populiariausių Lietuvoje. |
| BRUCE H |  |
Ankstyvi, vegetacija 55 - 65 dienos. |
| EASYTOP H |  |
Ankstyvas hibridas, vegetacija 56-60 d., auginimui po priedangomis. Žiedynai puikios prekinės išvaizdos, kompaktiški. Lapija elastinga, todėl nuimant derlių nelūžta lapai. Skirta šviežiai rinkai. |
| ALMAGRO H |  |
Vidutinio ankstyvumo, vegetacija 80-85 d. Žiedynai standūs ir sunkūs, aukštos kokybės. Stipri lapija gerai apgaubia žiedyną. Tinka šviežiam vartojimui ir perdirbimui |
| LECANU H |  |
Vienas iš geriausių žiedinių kopūstų sėklų hibridų. |
| GUIDLINE H |  |
Labai universalus hibridas. Vegetacija 70-75 dienos, galima auginti du derlius. Puikus žiedynas. |
| SPEEDSTAR H |  |
Itin ankstyvas hibridas. Vegetacija 52-56 dienos. Auginimui tuneliuose. |
| ____________________________________ |
Tekstą parengė Algis Mačiukas
Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
