Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Gūžinių kopūstų auginimas
2024-02-21 11:31 Peržiūros : 35823 SpausdintiKopūstai yra vienos iš seniausių plačiausiai paplitusių europietiškos kilmės daržovių. Pavadinimas "kopūstas" kilęs iš lotyniško žodžio "caput", reiškiančio galvą. Ir iš tiesų apvali kopūsto forma primena galvą, todėl gūžinis kopūstas ne be reikalo laikomas daržo ponaičiu. Palyginti su kitomis daržovėmis, jie lengvai prisitaiko prie vietos sąlygų, pakankamai gerai dera įvairiose klimato zonose. Baltagūžiai kopūstai kilo iš laukinių rūšių, augančių Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros rajonuose. Ilgokai iki mūsų eros pradžios šiuos augalus kultivavo Senovės Iberijoje, kur jie buvo vadinama „asči". Iš čia kopūstai paplito į Egiptą, Graikiją, Romą. Naujosios eros pradžioje baltagūžius kopūstus pradėta auginti Balkanuose, Užkaukazėje. Visos kopūstų rūšys yra giminingos ir mažai skiriasi viena nuo kitos savo chemine sudėtimi, botaninėmis ir biologinėmis savybėmis, tačiau turi skirtingus vegetatyvinius bei produktyviuosius organus. Gūžiniai, briuselio, ropiniai, lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o žiediniai kopūstai vienmečiai augalai. Tačiau ankstyvieji gūžiniai ir ropiniai kopūstai atitinkamose sąlygose gali išauginti sėklas ir pirmaisiais metais.
Kopūsto gūžės nauda sveikatai yra be galo didelė, kadangi nėra nei vieno dabartiniu metu žinomo vitamino, kuris nebūtų aptiktas kopūstuose. C vitamino juose yra tiek pat, kiek jo yra apelsinuose ir citrinose. Kopūstai - turtingas angliavandenių šaltinis. Cukrus - gliukozė ir fruktozė, baltagūžiuose kopūstuose svyruoja nuo 1,9 iki 5,3%. Iš kitų daržovių kopūstai išsiskiria gan dideliu azotinių medžiagų kiekiu. Juose yra nepakeičiamų žmogui aminorūgščių, bei įvairių mineralinių medžiagų: daug kalio (170-190 mg/100 g), taip pat kalcio, fosforo, magnio, natrio, sieros bei kitų mikroelementų. Mūsų sveikatai kopūstas daro stebuklus ir gali padėti išgydyti vidurių užkietėjimą, skrandžio opas, odos ligas, egzemą, geltą, reumatą, artritą, podagrą, širdies ligas, akių sutrikimus, sumažinti antsvorį, sustabdyti senėjimo procesus ir sumažinti Alzheimerio ligos riziką..
Dėl jų didelės ūkinės vertės kopūstai auginami dideliais kiekiais. Šios daržovės duoda didelę masę naudingų maistui bei pašarui medžiagų (gūžiniai kopūstai maistui, lapiniai kopūstai pašarui ir t. t). Be to, kopūstai gerai laikosi švieži per žiemą, taip pat rauginti ir konservuoti. Kopūstai gerai pakelia pervežimą, todėl juos galima gabenti į didelius miestus arba pramonės centrus iš tolimesnių rajonų.
Dirvožemis kopūstams
Šios daržovės mėgsta vandenį praleidžiančią sunkesnę drėgną dirvą. Dirvos ir oro drėgmės atžvilgiu didesnius reikalavimus kelia ankstyvųjų veislių kopūstai. Kopūstai yra ilgadieniai augalai, todėl ilgos dienos įtakoje gūžiniams kopūstams greičiau auga ir vystosi. Tačiau ankstyvųjų gūžinių kopūstų daigams dienos ilgis įtakos neturi, bet vidutinio ankstyvumo ir vėlyvieji gūžinių kopūstų daigai, išauginti ilgos dienos sąlygomis, derlių padidina 19-22%.
Tinkamai parinktoje dirvoje gūžiniai kopūstai bus derlingesni ir kokybiškesni. Šioms daržovėms dirva suariama rudenį. Parenkant kopūstams dirvą, labai svarbu, kad ji nebūtų užmirkusi. Joje turėtų būti gausu organinių medžiagų, kadangi pakankamas jų kiekis gerina dirvos struktūrą, apsaugo nuo trąšų ir mineralų išplovimo. Gūžiniai kopūstai labai reiklūs dirvos sudėčiai ir derlingumui. Jie mėgsta silpnas priemolio ar priesmėlio, humusingas (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrintas dirvas. Dirvos rūgštingumas pH 6,5 - 7. Priesmėlio dirva paprastai parenkama ankstyviems kopūstams, kadangi dėl greito augimo produkcija tampa netinkama laikyti (mažai sausųjų medžiagų). Laikyti skirti gūžiniai kopūstai auginami sunkesnėse priemolio dirvose. Iš lėto augdami, jie sukaupia daugiau sausosios masės, todėl geriau laikosi.
Pavasarį į dirvą skirtą gūžinių kopūstų auginimui įterpiama mineralinių trąšu. Azotu (N) tręšiama 140-170 kg/ha norma, o vėlyvoms kopūstų veislėms ir skirtoms perdirbti - 170-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis papildomai per 1-2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma kopūstinėms daržovėms yra 50-70 kg/ha, kalio (K2O) - 180-280 kg/ha.. Nors gūžiniams kopūstams reikia daug maisto medžiagų, tačiau prieš tai būtina atlikti dirvožemio agrocheminius tyrimus ir trąšų normas koreguoti pagal dirvožemio analizes.
Kopūstų daigų auginimas
Į lauko dirvą gūžiniai kopūstai yra sodinamos daigais. Daigai, gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose), polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei kopūstinės daržovės auginamos šiltnamyje, sėjama tiesiai į dirvą.. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes, sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Daigai, išauginti kasetėse, geriau prigyja.
Gūžinių kopūstų daigai pikuojami 7-10 dienų. Vėlyvųjų veislių kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai - per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Kopūstų sėklos sėjamos 1 cm gylyje, esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - po 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C temperatūrą dieną ir naktį. Auginant kopūstų daigus šiltnamyje, jį nuolat intensyviai reikia vėdinti.
Gūžinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai šalta, per daug drėgmės, kai augalai auga per tankiai, blogai vėdinami ar pasodinti į netinkamo rūgštingumo dirvą. Tinkamai išauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Ankstyvųjų kopūstų daigai turi turėti 5-6 lapus, vidutinio ankstyvumo bei vėlyvieji kopūstai - 4-5 lapus.
Norint užtikrinti gerą daigų kokybę, reikia sėti kokybiškas sėklas. Daigams auginti naudoti paruoštus substratus. Daigai neturi augti tankiai. Auginami per tankiai, jie ištįsta, greičiau suserga juodąja kojele. Optimali sėjos schema - 4x4 cm arba 5x5 cm. Daigų auginimo metu turi būti pakankamai šviesos. Polimerinius indus, kasetes ar daigų dėžutes, rekomenduojama statyti pietinėje saulėtoje pusėje. Svarbu neperlaistyti daigų, nes esant perteklinei drėgmei, jie greičiau suserga.
Kopūstų sodinimas
Auginant kopūstus mechanizuotai, daigai sodinami daigų sodinamąja, kurių pagalba aukšta sodinimo kokybė pasiekiama unikalaus žingsninio mechanizmo dėka, o vienos eilutės sodinimo našumas iki 5000 daigų per valandą. Tačiau auginant kopūstus savo ūkyje ir savo reikmėms, daigai sodinami rankomis. Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus. Nors kopūstai nėra tokie saulės ir šilumos mėgėjai kaip agurkai ar pomidorai, kaip ir daugumai ilgai besivystančių daržovių, jiems reikia daug šviesos. Todėl nepatariama jų sodinti po medžiais ar kitoje pavėsingoje vietoje.
Ankstyvųjų kopūstų daigus reikia sodinti 70 x 30-35 cm atstumu. Vidutiniškai vėlyvų kopūstų daigai sodinami 70 x 40-50 cm atstumu. Vėlyvųjų kopūstų lapija - didesnė, todėl jie sodinami rečiau - 70 x 60 cm atstumu. Sodinti kopūstų daigus reikia panašiame gylyje, kokiame jie augo. Jeigu norite sodinti giliau, nereikia persistengti ir visiškai užkasti kaklelių, nors kopūstai ir nėra tam labai jautrūs. Beje, kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet jei numatomos didesnės šalnos, nakčiai juos galite pridengti.
Kopūstų priežiūra
Svarbiausi gūžinių baltųjų kopūstų priežiūros darbai yra dirvos purenimas, piktžolių naikinimas, kaupimas, laistymas, papildomasis tręšimas ir kova su ligomis bei kenkėjais. Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Laikymui skirti kopūstai nebelaistomi likus 30-40 dienų iki derliaus nuėmimo (15 dienų, jei sausa).
Norint išauginti gerą kopūstų derlių dirvos paviršių reikia laikyti visą laiką purų, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui po daigų pasodinimo tarpueiliai tuoj supurenami, kartu sunaikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus. Tarpueiliai purenami rankomis arba traktoriniu kultivatoriumi.
Ne mažiau svarbus kopūstų priežiūros kriterijus yra kopūstų daigų kaupimas. Prigiję ir sustiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pridėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba daugiau paimti iš dirvos maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų. Kopūstus geriausia kaupti po lietaus arba laistymo, kad drėgnos žemės patektų arčiau stiebo ir augalas greičiau išleistų pridėtines šaknis.
Tačiau didžiausi gūžinių kopūstų derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami, praslinkus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pradėję sukti gūžes, - tręšiami trečią kartą. Pirmą kartą kopūstai tręšiami mineralinių trąšų tirpalu, o antrą ir trečią kartą - sausomis mineralinėmis trąšomis.
Kopūstų derliaus nuėmimas
Nuimant ankstyvųjų kopūstų gūžes, reikia stengtis palikti kaip galima daugiau apatinių lapų, nes iš jų pažastų vėliau išauga po 3-4 gūžes. Vadinasi, gaunamas antrasis derlius. Antrojo derliaus ankstyvųjų kopūstų galvutės esti kietos ir neretai sveria po 0,5-1 kg. Dalį šių gūžių galima realizuoti, o kitas sušerti gyvuliams arba susilosuoti.
Vėlyvųjų veislių kopūstai šalčio nelabai bijo - pakenčia 5° šalčio. Bet peraugusios gūžės ima plyšti. Kopūstus galima pradėti imti rugsėjo viduryje. Tuo metu parenkamos kietos ir suaugusios gūžės, kurios ir kertamos. Likę vidutinio ankstyvumo ir vėlyvieji kopūstai nuimami spalio mėn.
Kopūstai kertami kirvukais arba pjaunami peiliais ir kraunami į krūvas maždaug po 0,5 t. Kaupavimui kopūstus patariama rauti su šaknimis, nes taip jie geriau laikosi žiemą.
Esant mechanizuotai kopūstų auginimo technologijai gūžiniai kopūstai nuimami kopūstų nuėmimo kombainais. Kombainui važiuojant lauku, kopūstai patenka tarp dviejų profiliuotų lovelių ir išraunami. Išrautos kopūstų galvos patenka po kerpamaisiais diskais, o po to transporteriu keliauja į priekabą.
Kopūstų ligos ir kenkėjai
Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis). Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose. Lauke augalai ja suserga labai retai.
Kopūstų šaknų gumbas. Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems giminingos daržovės: ropės, ridikai, sėtiniai. Be čia paminėtų daržovių, šaknų gumbu serga ir kai kurios piktžolės: svėrės, garstukai ir kt.
Kopūstų juodligė. Tai bakterinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama iš žemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla. Palankios ligai plisti sąlygos - šiltas ir drėgnas oras.
Pilkasis pelėsis. Jis puola įvairias daržoves augimo metu, lauke, o ypač šia liga serga į rūsius sukrauti kopūstai.
Kopūstų kenkėjai. Kopūstus puola specifiniai kenkėjai: kryžmažiedės spragės, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai, kopūstinės musės, kopūstiniai amarai, drugių būrio kenkėjai ir visaėdžiai - podūros, sprakšių ir grambuolių lervos, maitėdžių vabalai ir lervos, kurkliai, dirviniai šliužai.
Siekiant produktyviai panaudoti savo užaugintas daržove, jas reikia apsaugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Savo nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių, nuoviras. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami. Paruoštą nuovirą reikėtų sunaudoti tą pačią dieną
Kopūstų veislės
Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, baltieji gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo(115-160 dienų) ir vėlyvuosius (160 ir daugiau dienų), todėl norint ilgesnį laiką turėti šviežių kopūstų, rekomenduojama auginti 3-4 skirtingo ankstyvumo kopūstų veisles.
Kopūstų sėklų įsigykite internetu
| Kevin H |  |
L. ankstyvi, šviežiam vartojimui |
| Agressor H |  |
Vid. vėlyvi, rauginimui,saugojimui |
| Bolicor H |  |
Ankstyvi, netrūkinėja |
| Cilion H |  |
Labai vėlyvi, ilgam saugojimui |
| Elastor H |  |
Vid. vėlyvi, saugojimui |
| Factor H |  |
Vid. vėlyvi, universaliam naudojimui |
| Flexton H |  |
Vid. ankstyvi, šviežiam vartojimui ir perdirbimui |
| Gregorian H |  |
Vid. ankstyvi, šviežiam vartojimui |
| Mirror H |  |
L. ankstyvi, šviežiam vartojimui |
| Reactor H |  |
L. ankstyvi, šviežiam vartojimui |
| Veronor H |  |
L. ankstyvi, šviežiam vartojimui, ploni lapai |
| Bloktor H |  |
Ilgam saugojimui, kompaktiškos |
| Grepala H |  |
Vid. ankstyvi, šviežiam vartojimui |
| Casitor H |  |
Vid. ankstyvi, šviežiam vartojimui |
| Gallican H |  |
Vid. ankstyvumo, rauginimui |
| Carbonara H |  |
Vid. ankstyvi, atsparūs skilinėjimui |
| Kingstonia H |  |
Vėlyvi, universalūs, atsparūs tripsams |
| Liberator H |  |
Vėlyvi, rauginimui |
| Quisor H |  |
Vid. vėlyvi, šviežiam vartojimui ir rauginimui |
| Ramco H |  |
Vėlyvi, rauginimui |
| Socrates H |  |
vėlyvi, saugojimui ir rauginimui |
| Zenon H |  |
Vėlyvi, saugojimui,vėlyvesniam rauginimui |
| Prodikos H |  |
Vėlyvi, šviežiam vartojimui ir saugojimui |
| Rington H |  |
vid.ankstyvi,pirmam rauginimui |
| Storidor H |  |
Vid. vėlyvi, saugojimui |
| Zielonor H |  |
Vėlyvi, saugojimui |
| Jetodor H |  |
labai ankstyvi,Šviežiam vartojimui |
| Professor H |  |
Vėlyvi, saugojimui |
| Successor H |  |
Vėlyvi, ilgam saugojimui |
| Rosberg H |  |
Ankstyviausi iš visų kopūstų |
| Toreador H |  |
Tinkami prekybai ir rauginimui |
| Adelco H |  |
Skirti rauginimui |
| ____________________________________ |
Tekstą parengė Algis Mačiukas
Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
