Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Svogūnų auginimas
2024-04-23 13:31 Peržiūros : 94469 SpausdintiBeveik visuose patiekaluose naudojami svogūnai. Didelė svogūnų paklausa atveria dideles galimybes pramoniniams svogūnų auginimui. Būdami nereikūs auginimo sąlygoms ir agrotechnikai, svogūnai pasaulyje yra vieni populiaresnių pramoninių augalų. Daugiau dėmesio svogūnų auginimui galėtų skirti ir Lietuvos ūkininkai. Neapsieis be svogūnų ir privatus daržas.
Svogūnai (lot. Allium) - dvimetis ir daugiametis augalas, priklausantis česnakinių augalų šeimai (Alliaceae). Yra apie 300 rūšių, kurių daug auga laukinėmis sąlygomis šiauriniame pusrutulyje. Populiariausi - ropiniai svogūnai, maistui vartojami jau 6000 metų.
Svogūnuose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Svogūnų ropelės ar laiškai 100 g turi: karotino 0,25 /2,6 mg, vitamino B1 0,03 mg, B2 0,1 mg, nikotino rūgšties 1 mg, vitamino C 9/79 mg, eterinių aliejų 38/16 mg. 100 g svogūnų ropelių yra 128 mg kalio, 26 mg natrio, 31 mg kalcio, 7 mg magnio, 0,5 mg geležies, 12 mg fosforo.
Dirvos paruošimas
Svogūnai geriausiai auga priesmėlio ir puveningoje, nešlapioje priemolio dirvoje. Sėjant reikėtų rinktis aukštesnes, šiltesnes, greitai išdžiūstančias dirvas. Sunki, turinti nelaidų podirvį ar smėlio dirva svogūnams netinkama. Dirva turi būti artima neutraliai (pH 6,4-7,9).
Dirva svogūnams ruošiama iš rudens, iš karto nuėmus priešsėlį. Tinkamiausi priešsėliui agurkai, moliūgai, bulvės, ankštinės ir šakniavaisinės daržovės. Gerai tiks vieta, kur priešsėlis buvo tręštas organinėmis trąšomis. Šviežias mėšlas netinka, nes svogūnai iki rudens nesubręsta ilgiau augindami lapus, juos labiau puola svogūninė musė, puviniai. Rudenį žemė įdirbama giliai. Įterpiama perpuvusio mėšlo, komposto, 3-5 kg/m2, ypač tinka pelenai (0,5-1 kg/m2), daromas pagrindinis tręšimas mineralinėmis trąšomis - į m2 įterpiama 20-30 g superfosfato, 15-20 g kalio chlorido. Pavasarį, kad nedingtų dirvos drėgmė, perkasama negiliai, iki 10 centimetrų, arba dirva supurenama grėbliu. Pavasarį įterpiama pusė rudeninio mineralinių trąšų kiekio, 20 g amonio salietros.
Pramoniniame svogūnų lauke reikėtų skaičiuoti, kad bus sunaudotas NPK kiekis į ha: azotas 80-110 kg, fosforas - 80-120 kg, kalis 120- 140 kg
Svogūnų auginimas iš sėklų
Svogūnų ropelių auginimas iš sėklos dažnai yra atskiras verslas. Išaugintos ropelės vėliau parduodamos sodininkams mėgėjams, ūkininkams auginantiems svogūnų ropeles ir laiškus. Pasisėti ir patiems turėti savo ropelių galima ir savo darže.
Pirmasis sodinimas pradedamas balandžio viduryje. Vidutiniškai hektarui panaudojama apie 4 - 5 kilogramai svogūnų sėklos. Optimalus atstumas tarp eilučių 8 - 10 centimetrai, sėjimo gylis 1,5- 2 centimetrai. Tinkamesnės lengvos dirvos. Dėl žemokos grunto temperatūros, pirmojo sodinimo svogūnai auga lėčiau, išdygsta po trijų savaičių. Sėti galima dar keletą mėnesių, kol dirva pakankamai drėgna. Vėlėsnių sėjimų svogūnai išdygsta greičiau, kartais, sušilus gruntui ir esant pakankamai drėgmės, per savaitę.
Pirmą kartą retinama daigams išleidus 2-3 laiškus, tarpai kas 2-3 centimetrai. Antrą kartą retinama sėjinukams pasiekus 15 centimetrų, paliekant 6-10 centimetrų tarpus.
Esant tinkamoms sąlygoms iš sėklų galima užauginti normalaus dydžio svogūnus. Auginant iš sėklos valgomai ropelei atstumai tarp sėjinukų didinami. Auginamą lysvę reikėtų palaikyti nepiktžolėtą, išretinti per tankiai išdygusius svogūnus. Didesni svogūnai užaugs sėjant šiltnamyje ir vėliau išaugusius daigus persodinant lauke.
Piktžolėtoje dirvoje svogūnų sėjinukus gali užgošti piktžolės, ypač mėgejiškuose daržuose. Sėjant svogūnus pamaišykite su ridikėlių sėklomis. Jie išdygsta greitai ir gerai pažymi svogūnų eilę.
Svogūnų auginimas laiškams
Šaltuoju metų periodu šiltmamiuose auginami svogūnai laiškams. Šildomuose šiltnamiuose sodinamos pirmamečių svogūnų galvutės. Šiltnamiuose dažniausiai svogūnai auginami pH 5,8- 6,5 durpių substrate kuris papildomai praturtinamas mineralinėmis medžiagomis. Substrato temperatūra turėtų būti apie 20- 22 laipsniai. Tokia turėtų būti oro temperatūra dieną ir gali būti keliais laipsniai žemesnė naktį. Rudenį ir žiemą sodinami mažesni 3 - 5 centimetrų skersmens svogūnėliai, pavasarį jie gali būti didesni. Siekiant padidinti šiltnamio produktyvumą, galima sodinti keliais aukštais įrengiant lentynas. Svogūnėliai sodinami ropelė prie ropelės apie 80 - 100 į kvadratinį metrą. Derlius imamas vidutiniškai po keturių savaičių. Auginimui šiltnamyje Sėkluva rekomenduoja Stutgartten Reisen veislės svogūnus. Šios veislės laiškų derlius yra vienas iš didžiausių lyginant su kitomis veislėmis, laiškai kiek plokštesni, švelnaus skonio.
Pasodinus tankiau dalį svogūnų galima panaudoti laiškams, dalį ropelėms. Ropelių derlius bus kiek mažesnis. Stutgartten reisen svogūnai kairėje, Avalon baltieji svogūnai centre ir raudonieji Karmen svogūnai dešinėje
Svogūnų auginimas iš sėjinukų
Sėjinukai laikomi kambario temperatūroje. Optimali temperatūra 18- 20 laipsnių. Peršalę sėjinukai išleidžia stiebus.
Sėjinukai sodinami ievoms sužydėjus, balandžio viduryje - gegužės pradžioje, kai dirvoje dar daug drėgmės. Sodinant tvirtai įspaudžiama į žemę. Taip tai jie greičiau išleidžia šaknis. Sodinimo gylis apie 1 centimetras, giliau sodinami gali leisti stiebus. Optimalus atstumas tarp sėjinukų - 6-10 cm, tarp eilių 20 cm. Didesniu atstumu sodinami daugiagalviai svogūnai. Sėjinukai sodinami apie 1 cm gyliu, nes giliau pasodinti linkę auginti stiebus.
Nupjovus ropelių viršūnėlę skatinamas laiškų augimas. Geriau sužadinti šaknų augimą nulupus seną žievę, kurioje esančios medžiagos stabdo šaknų ir laiškų augimą. Galima nupjauti dalį šaknies dugnelio. Sodinamos ropelės turėtų būti šiltai laikomos 18-20 laipsnių temperatūroje, nes šaltesnėje temperatūroje laikytos ims žydėti.
Svogūnai nuimami nulinkus stiebams. Stutgartten Reisen svogūnai
Daugiagalvių svogūnų auginimas
Kai kurios etnografinės svogūnų veislės dauginamos vegetatyviniu būdu. Pasodinta svogūno ropelė išaugina nuo 5 iki 15 svogūnų. Svogūnai dažniausiai būna mažesni ir aštresni.
Daugiagalviai taip pat yra ir sparčiai populiarėjantys šalotiniai (shallot) svogūnai arba Askalotiniai česnakai. Jie sukaupia daugiau cukraus, yra ne tokie aštrūs. Deja kol kas siūlomos veislės nelabai prisitaikiusios prie mūsų klimato ir sunkiau perneša įprastas svogūnams sunkesnes dirvas.
Mūsų salygoms tinkama, ne askalotinė, tačiau labai panaši valgomųjų svogūnų Tosca veislė.
Svogūnų auginimas
Svogūnai pakankamai atsparūs šalčiui. Lengvai ištveria pavasarines šalnas, tačiau tik pasirodę daigeliai gali žūti esant 2-3 laipsnių šaltukui. Optimali laiškų augimo temperatūra 15-25 laipsniai, mėgsta daug šviesos, ypač auginami iš sėklų.
Gana dažnai sėjinukai ima leisti stiebus. Tik juos pastebėjus ji eturi būti nuskinami iki pat pagrindo. Verta papildomai patręšti azoto trąšomis. Sėjinukams pasiekus 15 centimetrų aukštį galima papildomai patręšti kalio ( 10 kg /ha) ir fosforo trąšomis ( 10 kg/ha).
Sausu oru svogūnai laistomi kas 10 dienų, giliai iki 15-20 cm įmerkiant dirvą. Palaisčius dirva purenama. Laistyti nereikia mėnuo iki derliaus nuėmimo, nes drėgmė trukdo vystytis svogūnų ropelėms.
Imant formuotis ropelėms žemė nuo svogūnų atžeriama iki svogūnų vidurio, geriausia po lietaus, kai dirva minkšta. Norint, kad ropelės geriau laikytusi kelios savaitės prieš derliaus nuėmimą nulenkiamas stiebas.
Svogūnų derliaus nuėmimas
Auginant sau ir norint mažiau nitratų patartina svogūnus sodinti rečiau. Sodinami eilėmis kas 30 centimetrų svogūnai sukaupia mažiau nitratų.
Svogūnai renkamai saulėtą dieną, prieš šalnas. Apdžiovinti nešami į tamsias pastoges. Stiebas patrumpinamas 3-4 centimetrai nuo kaklelio.
Svogūnų veislės
Ropiniai svogūnai skirstomi į aštriuosius, pusiau aštrius, saldžiuosius. Aštrieji turi daug eterinių aliejų, jų daigai geriau negu vidutinio aštrumo ar saldžiųjų svogūnų ištveria šalnas (6-7 laipsniai), gerai laikosi žiemą. Dauginami ropelėmis. Pusiau aštrieji turi mažiau eterinių aliejų, prasčiau laikosi žiemą. Laikoma 12-18 laipsnių temperatūroje pavasarį kai kurios veislės ima želti. Saldieji turi labai mažai eterinių aliejų, yra švelnūs, dažniausiai vartojami žali. Žiemą laikosi blogai, ypač aukštesnėje temperatūroje (12-18 laipsnių).
Svogūnų ligos ir kenkėjai
Vienas iš pavojingiausių augančių svogūnų ligų - netikroji miltligė. Ligos sukėlėjas - svogūninė perenospora (Perenospora Schleidenii Unger). Ant daigais ir ropelėmis pasodintų svogūnų laiškų ima atsirasti pelenų spalvos apnašų. Vėliau laiškai gelsta, nusvyra ir nulūžta. Susidariusios grybų konidijos plinta per orą. Ypač sparčiai liga plinta drėgnu oru.
Ligos sukėlėjai plinta per apsikrėtusią sėklą, ligotus sėjinukus ir ropeles bei užsikrėtusias svogūnų liekanas dirvoje. Apsaugai nuo ligos ropelės laikomos šiltoje, 40 laipsnių temperatūroje. Stambios galvutės laikomos 24 valandas, vidutinio stambumo 16 valandų, smulkios 8 valandos.
Apsaugoma sodinant svogūnus į tą pačią vietą tik po 4 metų. Auginimo vietos parenkamos aukštesnėse, gerai prapučiamose vietose. Žieminiai svogūnai gali būti ligos šaltiniai, todėl vertėtų sodinti svogūnus toliau. Apkrėsti augalai tik pasirodžius ligos požymiams purškiami fungicidais. Derlių nuėmus pašalinamos augalų liekanos.
Laikomiems svogūnams pavojingiausias pilkasis (kekerinis) puvinys (Botrytis allii Munn). Pilkuoju puviniu svogūnai apsikrečia lauke, tačiau jis vystosi paslėpta forma ir yra sunkiai pastebimas. Smarkus vystymasis prasideda po 6-8 savaičių. Ant svogūno kaklelio formuojasi pilkos dulkančios apnašos, vėliau apnašose susidaro juodi skleročiai. Perpjautas svogūnas atrodo lyg virtas, suminkštėjęs. Liga plinta su sodinamąja medžiaga ir per dirvą. Apsaugai nevėluojama sodinti svogūnus, svogūnai laikomi tol, kol įmanoma, nenuimama su žaliais laiškais. Džiovinant svogūnai laikomi 8-10 dienų 30-35 laipsnių temperatūroje. Sandėliuose drėgmės neturi būti daugiau nei 65-75 proc.
Svogūnų kenkėjai
Daugiausiai svogūnams pakenkia svogūninė musė (Delia antiqua Mg.). Svogūninė musė panaši į kambarinę, yra apie 7 mm ilgio, pilka, juodomis kojomis. Kenkia iš padėtų kiaušinių išsiritusios lervos - jos įsigraužia į ropelių vidų. Pažeisti augalai gelsta nuo viršūnių, sulėtėja augimas, ropelės ima pūti. Lėliukės žiemoja dirvoje, pirma musių generacija pasirodo žydint alyvoms, antra - liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Nuo musių apsisaugoma laikantis sėjomainos, rudenį giliai sukasant dirvą. Apie augalus dirva mulčiuojama durpėmis. Pradėjus gelsti laiškų viršūnėms laistoma karštu medžio pelenų šarminiu tirpalu (1 kg pelenų 10 l vandens). Vienam augalui - 200 ml tirpalo. Išdžiūvę augalai šalinami iš daržo.
Svogūnų veislės
Svogūnų sėklų įsigykite internetu
Vidutiniškai vėlyvi. Ispaniško tipo. Labai derlingi. Intensyviai raudonos spalvos. Tinka šviežių produktų rinkai arba perdirbimui. Būdingas stiprus vegetatyvinis augimas ir didelis derlingumas. Sėjos norma: 2,7-3,3 vienetų Ši svogūnų sėklų veislė užauga prie bet kurių auginimo sąlygų, gausiai dera. Vegetacija - 120 dienų, skersmuo 7-10 cm, apvalūs. Derlius - 80-100 t/ha, tinka saugojimu iki 7 mėn.
Medaillon H
vid. vėlyvi, saugojimui
Mision H
Vid. vėlyvi, saugojimui
Vision H
Vid. vėlyvi, idealios prekinės išvaizdos
Darko H
Banco H
Vėlyvi.
_______________________________________
Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
