Įžuvinimas, patarimai auginantiems žuvis

Iškasus kūdrą būtina pasirūpinti jos gyventojais. Kuo įvairesnių rūšių žuvų įveisite vandens telkinyje, tuo lengviau ir paprasčiau nusistovės pusiausvyra

Naikiname dumblius ir žoles

Vos tik iškasite kūdrą ar kitokį vandens telkinį, jis taps nestabilia ir savita ekosistema su išskirtine vandens chemine sudėtimi, dumbliais, mikroorganizmais, augalais, vabalėliais, vėžiagyviais. Natūraliai švariu vandeniu džiaugtis galėsite tik tuomet, jei jis savaime toks susikaups smėlio arba žvyro duobėje. Paprastai vandens telkiniuose, nutirpus ledui ir šylant vandeniui, galima aptikti iš dugno kylančius dumblius, o pavasariui užsitęsus ima augti siūliniai dumbliai, kanadinės elodėjos. Vasarą pradeda klestėti planktoniniai dumbliai nuo  kurių vanduo nusidažo žaliai. Kuo daugiau  kūdroje trąšų, dar vadinamų biogenais, tuo  vanduo - tirštesnis.

Vandeniui skaidrinti galima naudoti cheminių, chlorą išskiriančių, medžiagų, kurios nusodina dumblius. Tokiu būdu kurį laiką pavyks išlaikyti mažiau gyvą ir skaidrų vandenį.

Dumblių problemą padeda išspręsti  ir papildoma aeracija ar prie baseinėlio prijungtas biologinis filtras, tačiau tai brangu ir  ne visada veikia efektyviai.  Todėl pavasariais į vandens telkinį patariama įleisti, planktoniniais dumbliais mintančių, vėžiagyvių - dafnijų. Dafnijos greitai dauginasi ir ėda vandenį dažančius dumblius, o vėliau jomis maitinasi kitos  žuvys.

Dumblius naikina ir karpinės žuvys - plačiakakčiai, tačiau jie intensyviau maitinasi tik  vandens temperatūrai pakilus  iki 16 laipsnių, maždaug nuo gegužės  vidurio.  Iki tol puikiai vandenį valo jau minėtosios dafnijos.

Specialistai teigia, kad siūlinių dumblių nemėgsta jokios  žuvys, tačiau jie bijo drumsto vandens.

Tokiems dumbliams naikinti puikiai tinka karpiai, kuriems patinka rausti vandens telkinio dugną. Kai norėsite, kad karpiai nebedrumstų vandens - tiesiog juos pašerkite.

Daugelį vandens žolių rūšių sunaikina ir baltieji amūrai. Kai žolės jau suvešėjusios, pagelbėti gali dideli amūrai, nes maži - išrankūs maistui ir mėgaujasi tik minkštomis, švelniomis  žolėmis.

Siekdami, kad dugne nesikauptų dumblas į vandens telkinį įleiskite lynų, karpio-karoso hibridų.

Jei norite įleisti karosų, tai kartu su jais tinka europinis šamas, kuris sureguliuoja kūdroje greitai besidauginančių karosų, buožgalvių, varlių ir rupūžių skaičių.

Kiek ir kokių žuvų įleisti?

Siekiant, kad kūdros žuvų nereikėtų šerti, į vieną vandens telkinio arą siūloma įleisti po vieną kilogramą karpių, baltųjų amūrų, plačiakakčių, lynų ir europinių šamų. Šios žuvų rūšys viena kitą papildo ir sunaudoja maistui nepageidaujamus augalus bei dumblius. Taip vandens ekosistema tampa švaresne ir labiau subalansuota, o rudenį galite maloniai praleisti laiką žvejodami ir pasimėgauti šviežia žuviene.

Tokiu atveju, kai karpius planuojate auginti ne itin intensyviai, tačiau papildomai pašerdami grūdais, tų pačių išvardintų žuvų galima įleisti po du - tris kilogramus į vieną arą.

Jei norite ramiai miegoti žiemą, tai ankstyvą pavasarį į kūdrą ar tvenkinį įleiskite didesnių - dvimečių ar trimečių žuvų, o antroje vasaros pusėje ar bent jau iki užšąlant pasistenkite jas sužvejoti ir suvalgyti, nes rizika, kad stipriau užšalus pritrūks deguonies yra labai didelė.

Kuo maitinti žuvis?

Mūsų šalyje specialieji žuvims skirti pašarai yra gana brangūs, tačiau toks maistas būtinas tik tuomet, kai auginamos egzotiškesnės žuvys, pavyzdžiui, eršketai, upėtakiai.

Patartina rinktis tik geriausių gamintojų produkciją, tada maistas bus tinkamai subalansuotas ir žuvims netrūks būtinų maistinių medžiagų.

Karpiams tinka paprastesnis pašaras: kviečių, rugių, miežių grūdai, saldieji lubinai, tačiau žirniai ir pupos - netinka. Trijų - keturių arų kūdrai maždaug už dviejų metrų nuo kranto galima įsmeigti kuoliuką arba pririšti

Plūdurą prie kokio sunkaus daikto -plytos  ar akmens, taip pažymėsite žuvų šėrimo vietą.

Tikrinti ar maisto pakanka galima specialiu samteliu: jei po dviejų dienų grūdų nelieka - žuviai maisto pakankama, jei lieka dar ir po keturių parų - maisto yra per daug.

Pasistenkite, kad karpiai nebadautų, kitaip jie sudrums vandenį.

Amūrai mėgsta žolę, tačiau neatsisako ir grūdų. Plačiakakčiams nereikia jokio papildomo maisto, pakanka to, ką randa vandenyje, o lynai minta tuo, kas lieka nuo kitų žuvų.

Nesudėtinga auginti:

• Karpius
• Amūrus
• Plačiakačius
• Šamus
• Lynus

Naujai iškastos kūdros įžuvinimo receptūra Nr 1:

žole užžėlusio tvenkinio įžuvinimo receptūra Nr. 2:

„Žydinčio" tvenkinio įžuvinimo receptūra Nr. 3:

tvenkinio su menkavertėmis žuvimis įžuvinimo receptūra Nr. 4:

Patarimai auginantiems žuvis:

• Žuvis į vandens telkinius leiskite tik anksti pavasarį, taip jos geriau prigis.
• Jei jūsų tvenkinyje auga daugiausia karpių ir jie stipriai drumsčia vandenį, papildomai juos pašerkite grūdais. Karpiai gali sudaryti iki 70proc.  Visų  vandens telkinio žuvų.
• Jei  norite išvalyti žolėtą vandens  telkinį, įleiskite stambių amūrų. Maži amūrai minta tik vabaliukais ir  švelniomis žolėmis.
• Jei  svajojate  apie skaidrų vandenį, rinkitės plačiakakčius, kurie išvalo kūdrą nuo planktoninių  melsvadumblių, sukeliančių vandens žydėjimą.
• Jei norite atsikratyti smulkių žuvyčių, įleiskite lydekų arba šamų. Tik  plėšrūnės turėtų būti mažesnės nei kitos jūsų auginamos žuvys.
• Mažiausiai laiko ir priežiūros reikalauja lynai bei karosai. Kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta - trūks maisto ir  deguonies.
• Lynai, nors labai lėtai auga, nekeičia ekosistemos, minta natūraliu maistu ir pakankamai gerai peržiemoja.
• Jei norima, kad tvenkinyje būtų didelė įvairovė - galima auginti plačiakakčius, lynus, šamus, karpius ir kitas žūvų rūšis kartu.
• Norint išvalyti tvenkinį, kurio žuvys sirgo, reikia įsigyti chloro kalkių ir jas supilti į tvenkinį (1 arui - 5 kg). Išrinkus nugaišusias žuvis, jau po keleto dienų galima įleisti naujų.

Tekstas ir nuotraukos AB Išlaužo žuvis.