Ar norėtumėte gyventi vilna apšiltintame name?

2016-12-13 15:33   Peržiūros : 2026   Spausdinti


VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas.

Austrijoje yra keliolika ūkių ir gamyklėlių, kuriose gaminama termoizoliacinė medžiaga iš vilnos, netgi ne iš jos atliekų, ir, atrodo, turi pasisekimą, nors medžiaga brangi.

Apdorojama avių vilna, pritaikant ją termo ir garso izoliacijos gaminiams
Viename iš Austrijos ūkių apdorojama 70-ies  tūkst. avių vilna, pritaikant ją termo ir garso izoliacijos gaminiams. Woolin.at nuotrauka.

Šiltinimo medžiaga iš vilnos. Woolin.at nuotrauka.
Šiltinimo medžiaga iš vilnos. Woolin.at nuotrauka.

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. Didžioji jų dalis yra sunaikinama specialiuose sąvartynuose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai rado būdą, kaip šias vilnos atliekas galima panaudoti praktiškai - pasiūlė gaminti ekologiškas termoizoliacines medžiagas.

„Tokių termoizoliacinių medžiagų savybės yra labai panašios į šiuolaikinių klasikinių termoizoliacinių medžiagų savybes. Tačiau iš vilnos perdirbimo atliekų pagaminta medžiaga yra ekologiška, t. y. pagaminta tik iš natūralių atsinaujinančių išteklių, tokios medžiagos visą jų naudojimo laikotarpį yra draugiškos aplinkai, tad nekelia pavojaus žmogaus sveikatai, o jų naudojimo ciklo pabaigoje yra lengvai sunaikinamos naudojant mechaninį perdirbimą", - pasakojo VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis.

Ekologiška termoizoliacinė medžiaga iš vilnos atliekų
Vilnos atliekos

VGTU specialistai Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje atliko pirminius vilnos atliekų tyrimus, parinko sudėtis ir pagamino bandyminę termoizoliacinės medžiagos iš vilnos atliekų partiją. Gamybos etape mokslininkai bendradarbiavo su Raseinių rajone veikiančios daniško kapitalo kiliminių verpalų gamybos bendrovės UAB „Danspin" specialistais. Jų gamykloje buvo pagaminti atskiri termoizoliacinei medžiagai formuoti reikalingi klodai, kurie laboratorijoje buvo papildomai apdoroti, paruošti skirtingų tankių bei storių gaminiai ir ištirtos jų savybės. Vilnos šilumos laidumo koeficientas, priklausomai nuo gaminio tankio, svyruoja nuo 0,034 iki 0,04 W/K m. Gaminiams naudojami įvairūs priedai, kurie gerina medžiagos atsparumą ugniai, vandeniui ir kitas savybes. Laboratorijoje buvo pagaminta ir biri vilna, ir dembliai bei ruloninė medžiaga.

Pasak S. Vėjelio, tyrimų rezultatai parodė, kad iš vilnos atliekų sukurta medžiaga puikiai tinka naudoti tiek termoizoliacinių medžiagų, tiek akustinių medžiagų gamybai. „Pastatų konstrukcijose šios medžiagos gali būti panaudotos pastato vidinių pertvarų tarp patalpų įrengimui kaip garsą sugeriantis sluoksnis, taip pat išorinių sienų, perdangų ar stogų, kur neveikia apkrovos, apšiltinimui. Toks gaminys, tinkamai apdorojus, gali būti pritaikytas ir kitose srityse - čiužinių, pagalvių ar baldų, akustinių barjerų biuruose ir gamyklose gamyboje", - teigė S. Vėjelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors minėtos medžiagos nėra pigesnės už įprastas, nes jų žaliavos brangesnės bei gamyba yra imlesnė darbo sąnaudoms, mat pluoštai turi būti paruošiami atliekant eilę mechaninio apdorojimo operacijų, tačiau iš vilnos atliekų pagamintos medžiagos yra visiškai natūralios ir ekologiškos.

 

VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis.
VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis.

Anot S. Vėjelio, šiuo metu ieškoma galimybių jų sukurtas medžiagas gaminti pramoniniu būdu, nes efektyvios ekologiškos termoizoliacinės medžiagos iš augalinės kilmės atsinaujinančių išteklių į Lietuvos rinką dabar yra tiekiamos iš užsienio šalių.

„Ekologiškų medžiagų paklausa Vakarų Europoje, o ypač Skandinavijos šalyje, yra milžiniška, todėl didžioji dalis Lietuvoje pagamintų termoizoliacinių medžiagų iš vilnos žaliavos galėtų būti lengvai parduodamos užsienio rinkoje. Lietuvoje taip pat yra nemažai besidominančių ekologiškomis termoizoliacinėmis medžiagomis", - atkreipė dėmesį VGTU mokslininkas. Anot jo, Lietuvoje pradėjus gaminti termoizoliacines medžiagas iš vilnos atliekų, atsirastų didesnis žaliavos poreikis, o kartu atsirastų poreikis įrengti ir vilnos plovimo įrenginius, kurių Lietuvoje iki šiol nėra ir tai stabdo avininkystės plėtrą.

S. Vėjelis taip pat pasakojo, kad augalinės kilmės atsinaujinančiais ištekliais ir jų panaudojimu termoizoliacinių medžiagų gamyboje VGTU pradėjo domėtis jau beveik prieš 10 metų: „Per šį laiką VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje buvo sukurta apie 10 naujų medžiagų iš įvairių atsinaujinančių žaliavų: šiaudų, linų, kanapių, durpių. Šia tema jau parengtos dvi daktaro disertacijos ir dar dvi disertacijos baigiamos rengti".

VGTU informacija


Kategorijos: Izoliacija, apšiltinimas (tema), Izoliacinės medžiagos ir gaminiai
 
 

Atsako specialistas

ligita
2023-04-30 Leidimas nugriauti ūkinį pastatą Ar reikia leidimo nugriauti apirusį 50 kv.m ploto ūkinį pastatą?
Lango montavimas

Lango montavimas

Lango montavimo filmas pažingsninė instrukcija, kaip montuoti langą, lango sandarinimas, šiltinimo apsauga daugiau

Vaismedžių genėjimas

Vaismedžių genėjimas

Kaip teisingai genėti vaismedžius, obelų, kriaušių genėjimas, vainiko formavimas nuo pasodinimo, senų ir perskiepytų obelų genėjimas daugiau

Naujausi produkcijos ir paslaugų pasiūlymai
Plytų mūro apšiltinimas Mūro šiltinimas

Kaip apšiltinti seną keraminių plytų mūrą, kurio siūlės yra aptrupėjusios?

daugiau
Bio valymo įrenginiai Bio valymo įrenginiai

Ar įsigaliojus privalomiems nuotekų tyrimams, dabar galima įsirengti tik bio valymo įrenginį?

daugiau
Medinio namo apšiltinimas Medinio namo apšiltinimas

Kaip apšiltinti medinį namą

daugiau