Ištirtos mineralinio azoto atsargos dirvožemyje

2020-11-25 15:23   Peržiūros : 42   Spausdinti


Šį rudenį mineralinio azoto (Nmin) atsargų dirvožemyje rasta daugiau negu pernai, tačiau jų kiekiai šalies žemės ūkio naudmenose labai skiriasi. Žemdirbiai, pavasarį tręšiantys savo laukus, turės į tai atsižvelgti.

Dirva

Žemės ūkio ministerijos užsakymu mineralinio azoto stebėseną šalies dirvožemiuose kasmet (rudenį ir pavasarį) atlieka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija. Ilgamečiai mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti po vasaros sezono augalams likusias lengvai įsavinamo azoto atsargas ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai.

Dirvožemio ėminiai imti iš daugiau kaip 200 aikštelių visoje Lietuvoje. Tyrimai parodė, kad mineralinio azoto kiekis šalies žemės ūkio naudmenose 0-60 cm sluoksnyje šį rudenį buvo labai nevienodas. Nmin kiekis šiame sluoksnyje yra vertinamas taip: mažiau 30 kg/ha - ypač mažai, 31-40 - labai mažai, 41-50 - mažai, 51-60  vidutiniškai, 61-70 - daug, 71-80 - labai daug, daugiau 81 kg/ha - ypač daug.

Lietuvoje Nmin nustatyta vidutiniškai - 50,26 kg/ha, o tai yra 19,6 kg/ha daugiau nei pavasarį ir 3,4 kg/ha daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad rudenį Nmin vidutiniai kiekiai svyruoja nuo 35,6 iki 64,3 kg/ha.

Skirtinguose regionuose Nmin kiekis 0-60 cm sluoksnyje buvo labai nevienodas: Vidurio Lietuvoje jo nustatyta daug (63,9 kg/ha), Vakarų Lietuvoje - vidutiniškai (51,5 kg/ha), Rytų Lietuvoje - labai mažai (38,8 kg/ha).

Rytų ir Pietų Lietuvoje labai mažai ir mažai mineralinio azoto buvo Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Širvintų, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Lazdijų, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Marijampolės ir Šakių rajonuose bei didesnėje Rokiškio rajono dalyje. Maži Nmin kiekiai nustatyti ir didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje: Skuodo, Plungės, Telšių, Šilalės ir Tauragės rajonuose, didesnėje Mažeikių, Kelmės, Kretingos, Klaipėdos rajonų dalyje.

Tik dalyje Klaipėdos, Šilutės bei Kretingos rajonų, taip pat Jurbarko ir Raseinių rajonuose bei dalyje Kelmės, Šiaulių ir Akmenės rajonų dirvožemiuose buvo rasti vidutiniai kiekiai mineralinio azoto. Tuo tarpu daug azoto (70-78 kg/ha) nustatyta 9 šalies rajonuose: Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Panevėžio, Kėdainių, dalyje Kauno, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės.

Kas šį rudenį lėmė nevienodą mineralinio azoto kiekį dirvožemyje? Pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje buvo ypač mažai dėl šiltos žiemos. Dėl neįprastai šiltesnių ir sausesnių orų vasarą bei rudenį mineralinio azoto nepadaugėjo, ypač lengvuose ir mažesnio derlingumo dirvožemiuose. Tik Vidurio Lietuvoje intensyvi gamyba ir gausesnis tręšimas turėjo pastebimos įtakos didesniam mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje.

Azotas

Šį rudenį mineralinio azoto (Nmin) atsargų dirvožemyje rasta daugiau negu pernai, tačiau jų kiekiai šalies žemės ūkio naudmenose labai skiriasi. Žemdirbiai, pavasarį tręšiantys savo laukus, turės į tai atsižvelgti.

Žemės ūkio ministerijos užsakymu mineralinio azoto stebėseną šalies dirvožemiuose kasmet (rudenį ir pavasarį) atlieka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija. Ilgamečiai mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti po vasaros sezono augalams likusias lengvai įsavinamo azoto atsargas ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai.

Dirvožemio ėminiai imti iš daugiau kaip 200 aikštelių visoje Lietuvoje. Tyrimai parodė, kad mineralinio azoto kiekis šalies žemės ūkio naudmenose 0-60 cm sluoksnyje šį rudenį buvo labai nevienodas. Nmin kiekis šiame sluoksnyje yra vertinamas taip: mažiau 30 kg/ha - ypač mažai, 31-40 - labai mažai, 41-50 - mažai, 51-60 vidutiniškai, 61-70 - daug, 71-80 - labai daug, daugiau 81 kg/ha - ypač daug.

Lietuvoje Nmin nustatyta vidutiniškai - 50,26 kg/ha, o tai yra 19,6 kg/ha daugiau nei pavasarį ir 3,4 kg/ha daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad rudenį Nmin vidutiniai kiekiai svyruoja nuo 35,6 iki 64,3 kg/ha.

Skirtinguose regionuose Nmin kiekis 0-60 cm sluoksnyje buvo labai nevienodas: Vidurio Lietuvoje jo nustatyta daug (63,9 kg/ha), Vakarų Lietuvoje - vidutiniškai (51,5 kg/ha), Rytų Lietuvoje - labai mažai (38,8 kg/ha).

Rytų ir Pietų Lietuvoje labai mažai ir mažai mineralinio azoto buvo Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Širvintų, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Lazdijų, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Marijampolės ir Šakių rajonuose bei didesnėje Rokiškio rajono dalyje. Maži Nmin kiekiai nustatyti ir didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje: Skuodo, Plungės, Telšių, Šilalės ir Tauragės rajonuose, didesnėje Mažeikių, Kelmės, Kretingos, Klaipėdos rajonų dalyje.

Tik dalyje Klaipėdos, Šilutės bei Kretingos rajonų, taip pat Jurbarko ir Raseinių rajonuose bei dalyje Kelmės, Šiaulių ir Akmenės rajonų dirvožemiuose buvo rasti vidutiniai kiekiai mineralinio azoto. Tuo tarpu daug azoto (70-78 kg/ha) nustatyta 9 šalies rajonuose: Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Panevėžio, Kėdainių, dalyje Kauno, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės.

Kas šį rudenį lėmė nevienodą mineralinio azoto kiekį dirvožemyje? Pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje buvo ypač mažai dėl šiltos žiemos. Dėl neįprastai šiltesnių ir sausesnių orų vasarą bei rudenį mineralinio azoto nepadaugėjo, ypač lengvuose ir mažesnio derlingumo dirvožemiuose. Tik Vidurio Lietuvoje intensyvi gamyba ir gausesnis tręšimas turėjo pastebimos įtakos didesniam mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijoje taip pat buvo atlikti ir augalų mitybai svarbios mineralinės sieros dirvožemyje stebėsenos tyrimai. Esant jos trūkumui, augalai azotą įsisavina prasčiau, ypač tręšiant didesnėmis nei 120 kg/ha azoto normomis, taip pat daugiau jo išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Tyrimai parodė, kad didesnėje šalies dalyje 0-60 cm sluoksnyje mineralinės sieros šį rudenį vidutiniškai yra 20,1-30 kg/ha, tik Rytų Lietuvoje ir Vakarų Lietuvos nedidelėje dalyje jos yra mažiau nei 20 kg/ha. Jei mineralinė siera per žiemą neišsiplaus, augalus siera pavasarį reikės tręšti mažiau. Dirvožemiuose, kur sieros nustatyta daugiau kaip 30 kg/ha, augalams jos užteks ir iš dirvožemio atsargų.

Azotas

 


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės
Javinio lapinio pjūklelio lerva

Vasarinių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius vasarinių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina  

Pažeistas maro bulvės gumbas

Bulvių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su bulvių ligomis bei kenkėjais. 

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Dirva

Ištirtos mineralinio azoto atsargos dirvožemyje

Mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti po vasaros sezono augalams likusias lengvai įsavinamo azoto atsargas ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas - kada, kuo ir kodėl

Kodėl rūgštėja dirvos, koks yra optimaliausias pH skirtingiems augalams, kaip šį rodiklį nustatyti ir kokiu būdu bei kokiomis priemonėmis mažinti dirvos rūgštingumą.  

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Aviečių tręšimas

Kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trašų trūkumą avietėms. 

Slyvinis vaisėdis

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kodėl nusilpsta slyvų vaismedžių imunitetas ir kaip jį stiprinti, kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažinti ir kontroliuoti. 

superfosfatas

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

Skruzdžių naikinimas

Skruzdžių naikinimas

Patikimos skruzdėlių kontrolės priemonės ir kaip jomis naudotis 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Kaip išvengti ravėjimo ir išnaikinti piktžoles herbicidais? Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

Auksaakė amarų naikinimui

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Ūkininkams pavasarį prireiks žymiai daugiau sąnaudų, nes teks gausiai tręšti per šiltą žiemą jėgas išeikvojusius augalus, daugiau purkšti nuo ligų, piktžolių bei suspėti tinkamu laiku panaudoti augalų augimo reguliatorius. 

Bakterinė degligė

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Amarai

Kukurūzų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti tam tikrą kukurūzų ligą ir kenkėjus, kad vėliau nenukentėtų visas pasėlis 

Svarbu žinoti tręšiamųjų produktų naudotojams

Pagrindiniai reikalavimai, reglamentuojantys TP naudojimą 

dobilai

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Kompleksinės NPK trąšos šparagams

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

granuliuotas pauksciu meslas

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Mėšlas - labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau jo forma nepatogi žemdirbystėje. 

Kalio chloridas

Kalio trąšos

Augalų atsparumas sausrai, šalčiui, ligoms, skonis, saldumas ir augumas priklauso nuo kalio trąšų. 

rapsų sklerotinis puvinys

Rapsų apsauga nuo sklerotinio puvinio

Apsauga nuo sklerotinio puvinio, viena svarbiausių užduočių rapsų pasėliuose.  

Piktzoes javuose

Piktžolės javuose ir jų žala

Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. 

Žieminių rapsų augimo reguliavimas

Žieminių rapsų augimo reguliavimas pavasarį

Taigi, kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie jau gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius? 

miežiai

Salyklinių miežių auginimas

Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Revysol® itin veiksmingas nuo svarbiausių augalų ligų, tokių kaip: kviečių lapų septoriozė, rūdys, miežių ramularija ir kt. 

Beicuota s4kla

Pigiausia apsauga nuo ligų - tinkamo beico pasirinkimas

Kaip išsirinkti beicą? Kaip tinkamai paruošti ir kokybiškai beicuoti sėklą. 

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 2 3 4 5 ... 12
1 2 3 4 5
Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

3
Pomidorų sėklos ir substratas pomidorams

Daržovių sėklos, daržovių substratas

Prikabinamas purkštuvas AGRO 4200

Purkštuvų gamyba, modernizavimas, patikra, atsarginės dalys

1 2 3 4 5