Ištirtos mineralinio azoto atsargos dirvožemyje

2020-11-25 15:23   Peržiūros : 112   Spausdinti


Šį rudenį mineralinio azoto (Nmin) atsargų dirvožemyje rasta daugiau negu pernai, tačiau jų kiekiai šalies žemės ūkio naudmenose labai skiriasi. Žemdirbiai, pavasarį tręšiantys savo laukus, turės į tai atsižvelgti.

Dirva

Žemės ūkio ministerijos užsakymu mineralinio azoto stebėseną šalies dirvožemiuose kasmet (rudenį ir pavasarį) atlieka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija. Ilgamečiai mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti po vasaros sezono augalams likusias lengvai įsavinamo azoto atsargas ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai.

Dirvožemio ėminiai imti iš daugiau kaip 200 aikštelių visoje Lietuvoje. Tyrimai parodė, kad mineralinio azoto kiekis šalies žemės ūkio naudmenose 0-60 cm sluoksnyje šį rudenį buvo labai nevienodas. Nmin kiekis šiame sluoksnyje yra vertinamas taip: mažiau 30 kg/ha - ypač mažai, 31-40 - labai mažai, 41-50 - mažai, 51-60  vidutiniškai, 61-70 - daug, 71-80 - labai daug, daugiau 81 kg/ha - ypač daug.

Lietuvoje Nmin nustatyta vidutiniškai - 50,26 kg/ha, o tai yra 19,6 kg/ha daugiau nei pavasarį ir 3,4 kg/ha daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad rudenį Nmin vidutiniai kiekiai svyruoja nuo 35,6 iki 64,3 kg/ha.

Skirtinguose regionuose Nmin kiekis 0-60 cm sluoksnyje buvo labai nevienodas: Vidurio Lietuvoje jo nustatyta daug (63,9 kg/ha), Vakarų Lietuvoje - vidutiniškai (51,5 kg/ha), Rytų Lietuvoje - labai mažai (38,8 kg/ha).

Rytų ir Pietų Lietuvoje labai mažai ir mažai mineralinio azoto buvo Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Širvintų, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Lazdijų, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Marijampolės ir Šakių rajonuose bei didesnėje Rokiškio rajono dalyje. Maži Nmin kiekiai nustatyti ir didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje: Skuodo, Plungės, Telšių, Šilalės ir Tauragės rajonuose, didesnėje Mažeikių, Kelmės, Kretingos, Klaipėdos rajonų dalyje.

Tik dalyje Klaipėdos, Šilutės bei Kretingos rajonų, taip pat Jurbarko ir Raseinių rajonuose bei dalyje Kelmės, Šiaulių ir Akmenės rajonų dirvožemiuose buvo rasti vidutiniai kiekiai mineralinio azoto. Tuo tarpu daug azoto (70-78 kg/ha) nustatyta 9 šalies rajonuose: Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Panevėžio, Kėdainių, dalyje Kauno, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės.

Kas šį rudenį lėmė nevienodą mineralinio azoto kiekį dirvožemyje? Pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje buvo ypač mažai dėl šiltos žiemos. Dėl neįprastai šiltesnių ir sausesnių orų vasarą bei rudenį mineralinio azoto nepadaugėjo, ypač lengvuose ir mažesnio derlingumo dirvožemiuose. Tik Vidurio Lietuvoje intensyvi gamyba ir gausesnis tręšimas turėjo pastebimos įtakos didesniam mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje.

Azotas

Šį rudenį mineralinio azoto (Nmin) atsargų dirvožemyje rasta daugiau negu pernai, tačiau jų kiekiai šalies žemės ūkio naudmenose labai skiriasi. Žemdirbiai, pavasarį tręšiantys savo laukus, turės į tai atsižvelgti.

Žemės ūkio ministerijos užsakymu mineralinio azoto stebėseną šalies dirvožemiuose kasmet (rudenį ir pavasarį) atlieka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija. Ilgamečiai mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti po vasaros sezono augalams likusias lengvai įsavinamo azoto atsargas ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai.

Dirvožemio ėminiai imti iš daugiau kaip 200 aikštelių visoje Lietuvoje. Tyrimai parodė, kad mineralinio azoto kiekis šalies žemės ūkio naudmenose 0-60 cm sluoksnyje šį rudenį buvo labai nevienodas. Nmin kiekis šiame sluoksnyje yra vertinamas taip: mažiau 30 kg/ha - ypač mažai, 31-40 - labai mažai, 41-50 - mažai, 51-60 vidutiniškai, 61-70 - daug, 71-80 - labai daug, daugiau 81 kg/ha - ypač daug.

Lietuvoje Nmin nustatyta vidutiniškai - 50,26 kg/ha, o tai yra 19,6 kg/ha daugiau nei pavasarį ir 3,4 kg/ha daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad rudenį Nmin vidutiniai kiekiai svyruoja nuo 35,6 iki 64,3 kg/ha.

Skirtinguose regionuose Nmin kiekis 0-60 cm sluoksnyje buvo labai nevienodas: Vidurio Lietuvoje jo nustatyta daug (63,9 kg/ha), Vakarų Lietuvoje - vidutiniškai (51,5 kg/ha), Rytų Lietuvoje - labai mažai (38,8 kg/ha).

Rytų ir Pietų Lietuvoje labai mažai ir mažai mineralinio azoto buvo Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Širvintų, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Lazdijų, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Marijampolės ir Šakių rajonuose bei didesnėje Rokiškio rajono dalyje. Maži Nmin kiekiai nustatyti ir didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje: Skuodo, Plungės, Telšių, Šilalės ir Tauragės rajonuose, didesnėje Mažeikių, Kelmės, Kretingos, Klaipėdos rajonų dalyje.

Tik dalyje Klaipėdos, Šilutės bei Kretingos rajonų, taip pat Jurbarko ir Raseinių rajonuose bei dalyje Kelmės, Šiaulių ir Akmenės rajonų dirvožemiuose buvo rasti vidutiniai kiekiai mineralinio azoto. Tuo tarpu daug azoto (70-78 kg/ha) nustatyta 9 šalies rajonuose: Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Panevėžio, Kėdainių, dalyje Kauno, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės.

Kas šį rudenį lėmė nevienodą mineralinio azoto kiekį dirvožemyje? Pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje buvo ypač mažai dėl šiltos žiemos. Dėl neįprastai šiltesnių ir sausesnių orų vasarą bei rudenį mineralinio azoto nepadaugėjo, ypač lengvuose ir mažesnio derlingumo dirvožemiuose. Tik Vidurio Lietuvoje intensyvi gamyba ir gausesnis tręšimas turėjo pastebimos įtakos didesniam mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijoje taip pat buvo atlikti ir augalų mitybai svarbios mineralinės sieros dirvožemyje stebėsenos tyrimai. Esant jos trūkumui, augalai azotą įsisavina prasčiau, ypač tręšiant didesnėmis nei 120 kg/ha azoto normomis, taip pat daugiau jo išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Tyrimai parodė, kad didesnėje šalies dalyje 0-60 cm sluoksnyje mineralinės sieros šį rudenį vidutiniškai yra 20,1-30 kg/ha, tik Rytų Lietuvoje ir Vakarų Lietuvos nedidelėje dalyje jos yra mažiau nei 20 kg/ha. Jei mineralinė siera per žiemą neišsiplaus, augalus siera pavasarį reikės tręšti mažiau. Dirvožemiuose, kur sieros nustatyta daugiau kaip 30 kg/ha, augalams jos užteks ir iš dirvožemio atsargų.

Azotas

 


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės
Svarbu
Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Žieminių kviečių ligos

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų 

Rapsų ligos ir kenkėjai

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Pasėlių tręšimo ir purškimo įranga

Pagrindiniai tręšimo ir purškimo įrangos tipai, specifika, parengimas darbui, darbų sauga 

Smulkiosios rūdys

Fungicidai javams

Javus nuo ligų saugantys fungicidai, pagrindinės javų ligos ir jiems pritaikyti fungicidai  

Saugus pesticidų naudojimas

Saugus pesticidų naudojimas

Kaip saugiai naudoti pesticidus, saugus elgesys su pesticidais, pesticidų poveikis sveikatai 

Boro trąšos

Boro trąšos

Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais 

Kaip išvengti javų išgulimo

Kaip išvengti javų išgulimo

Priemonės nuo javų išgulimo, kodėl išgula javai  

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Tręšimas paukščių mėšlu, granuliuoto paukščių mėšlo naudojimas tręšimui 

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Moniliozė, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Atmosferinį azotą fiksuojančios bakterijos

Atmosferinį azotą fiksuojančios bakterijos

Atmosferinį azotą fiksuojančių bakterijų panaudojimas, natūralus azotas augalams, azotines bakterijos javams ir kukurūzams. 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

Šliužų naikinimas

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių 

Vasarinių kviečių kenkėjai

Vasarinių kviečių ligos ir kenkėjai

Vasarinių kviečių apsauga nuo ligų ir kenkėjų, insekticidai ir fungicidai, apsaugos priemonės vasariniams kviečiams 

Piktžolių javuose naikinimas

Piktžolių javuose naikinimas

Herbicidai javams, vienskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimas javuose 

Vasarinių miežių ligos

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Piktzoliu naikinimas pupose

Piktžolių naikinimas pupose, apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Pupų auginimas ir priežiūra, herbicidai pupoms, pupų ligos ir kenkėjai 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui 

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azoto naudojimas tręšimui, azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo azotu normos 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas

Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti  

Slyvų ligos

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,  

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Vaismedžių ligos

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 

Bulvių kenkėjai

Bulvių ligos ir kenkėjai

Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės 

Fosforo trąšos

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

NPK trašos

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Augimo reguliatoriai ir augalų augimą reguliuojančiomis savybėmis pasižymintys fungicidai turi vieną svarbią rapsų augalų augimo reguliavimo savybę - slopina pagrindinio stiebo augimą į viršų, bet skatiną šakų formavimąsi ant stiebo kuo arčiau dirvos paviršiaus ir kartu skatina formuotis pridėtines šakas. 

Kukurūzų kenkėjai

Kukurūzų ligos ir kenkėjai

Kaip laiku atpažinti kukurūzų ligas ir kenkėjus, priemonės prieš kukurūzų ligas ir kenkėjus 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 11
agronomas Aidas Liudžius Kaip sumažinti dirvos rūgštingumą?

Dirvos kalkinimas, dirvos rūgštingumo mažinimas, kaip nustatyti pH

daugiau
Ko imtis norint atstatyti dirvą ekologiniame ūkyje?

Atsako UAB Kustodija agronomė konsultantė Lina Drulienė

daugiau
Vytautas Kodėl svarbu įvertinti pesticidų žalą aplinkai?

Atsako UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis

daugiau
Kas tas Albit? Kur jo efektyvumo paslaptis?

Atsako UAB "Kustodija" pardavimų vadovas Raimondas Kosteckas

daugiau
1 2 3 4 5 6
Produktai
Mikrobiologinės trąšos - naudingi dirvožemio grybai ir bakterijos

Mikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Trąšos šilauogėms
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

1 2 3 4 5 6
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau