Braškių auginimo verslas

2014-12-05 16:54   Peržiūros : 11033   Spausdinti


Uogininkystės versle pagal užimamus plotus braškynai yra antri po juodųjų serbentų. 2013 metais Lietuvoje braškės buvo auginamos apie 800 ha plote. Lyginant su 2011 metais braškių plotai mažėjo. Braškių auginimo verslo rentabilumas ir perspektyvos vertinami nevienareikšmiai. Tačiau nesėkmėms, kurios atgraso nuo šio verslo, didele dalimi įtakos turi ne tiek orų permainingumas, kiek klaidos dėl neteisingo agrotechnikos pasirinkimo. Yra ūkininkų, kurie jau dešimtmečiais užsiima braškių verslu ir jį kasmet plečia.

Specialistų nuomone, sėkmingam braškių auginimo verslui Lietuvoje klimatinės, dirvožemio, vartojimo kultūros sąlygos palankios.  Braškių auginimo verslas gali būti rentabilus net nedideliuose ūkiuose, svarbu puikiai išmanyti braškių auginimo ir realizavimo subtilumus.

Braškių verslo įkūrimas

Apčiuopiamos valstybinės paramos braškių ūkio įkūrimui nėra. Greičiausiai dėl šios priežasties pastaruoju metu nėra  labai aktyvios ir mokslo paramos. Daugiausiai tenka mokytis  iš svetimų ir savo klaidų.

Specialistai rekomenduoja neskubėti staigiai įsirengti didelius plotus, o pradėti nuo 20- 30 arų sklypo. Norint auginti braškes, reikia turėti patirties, jos yra labai reiklios žinioms ir priežiūrai. Pirminis bandymas leis pasirinkti tinkamiausias veisles, auginimo agrotechniką, priežiūros įrangą, perdirbimo ir produkcijos realizavimo būdus.
Pagrindinės išlaidos braškynui įrengti yra daigų pirkimas ir sodinimas,  žemės įdirbimas ir patręšimas,  laistymo sistemos pirkimas, gali būti vandens telkinio, iš kurio bus laistoma, įrengimas, papildomas uogyno tręšimas, apsauga nuo kenkėjų ir ligų. Reikės braškes nuskinti ir rasti kaip jas realizuoti.

Braškių daigai

Braškyno įrengime apie 60 procentų išlaidų sudaro kokybiškų daigų kaina. Tuo pačiu galutinis rezultatas taip pat daugiausia priklauso nuo daigų kokybės. Šiuo metu daigai į lauką tiekiami keliais būdais. Dažniausiai ūkininkai perka nedidelius kiekius kokybiškų daigų iš augintojų Olandijoje, Danijoje, juos padaugina ir apsodina padauginta medžiaga naujus laukus. Naujokai dažnai susigundo neaišku kelintą kartą padaugintų braškių daigais.

Gerokai efektyvesnis variantas, kai visas laukas apsodinamas kokybiškais licenziniuose daigų ūkiuose užaugintais  daigais. Išklausius augintojų ir prekiautojų daigais argumentus, susidarė keistokas vaizdas. Daigų augintojai mini itin dideles tokių  daigų kainas, tačiau prekiautojų nurodomos  daigų kainos yra ženkliai mažesnės.  Susidarė įspūdis, kad braškių augintojai nesėkmingai bando sumažinti daigo kainą pirkdami daigus tiesiogiai iš Olandijos ar Danijos kompanijų. Tačiau perkama  daigų  augintojams nereikšmingais  kiekiais. Jei Lietuvos ūkininkui pirkti 50 000 daigų atrodo daug, tai didiesiems olandų braškių daigų augintojams tai mažmeninis kiekis. Lietuvoje užsiimantys daigų prekyba perka milijonus daigų, todėl gauna didmenines kainas. Dėl didelės konkurencijos daigų rinkoje, ypač kai tenka konkuruoti su pigia ir be licenzijų dauginta medžiaga, kaina už 50 000 daigų būna gerokai mažesnė nei perkant tiesiogiai iš danų daigų augintojo. Lietuvoje kokybiškais Henselmans daigais prekiauja Vilmanto Dilkos Ūkis

Pigūs dauginti daigai yra viena iš gana dažnų braškių ūkių žlugimo priežasčių. Lietuvoje nėra gerų veislių augintojų, turinčių veislės savininko licenziją, jos kaina neleistų rentabiliai dirbti nė vienam Lietuvos ūkiui. Sąlygų teisingai dauginti ir auginti daigus taip pat nesudaroma dėl to paties rentabilumo stokos.

Po kiekvieno padalinimo daigo statusas ir kokybė dažniausiai krenta. Pavyzdžiui, Olandijos  daigų augintojas Henselmans pirmąją daigų partiją perka iš inspekcijos tarnybos. Tai 100-u procentų sveika sodinamoji medžiaga, vadinama Candidate plant ( K). Daigas sodinamas į sterilius nuo kenkėjų ir ligų šiltnamius ir duoda apie 200 super elite plius daigų (SE1) klasės. Antraisiais metais daigai vėl dauginami steriliuose šiltnamiuose ir duoda (SE2) derlių. Trečiais metais daigai sodinami laukuose kur duoda Elite Elite ( EE) klasės daigus. EE klasės daigai yra tie, kuriuos galima parduoti braškių augintojams, nes aukštesnės klasės daigus gali įsigyti tik tie ūkiai, kurie turi veislės savininkų licenziją dauginimo veiklai. Lietuvoje neteko susidurti, kad kas nors turėtų tokią licenziją.  Henselman į Lietuvą tiekia daigus, kurių motininiai augalai yra EE klasės, tai užtikrina daug sveikesnę  ir gyvybingesnę daigų būklę. Tai E klasės daigai, kuriuos, ar net žemesnės klasės daigus, daugelis nelegalių daigų augintojų naudoja kaip motininius daigus. Deja, ir Lietuvoje dauguma vietoje išaugintų daigų motininiai daigai yra ne aukštesnės kaip elite klasės, atitinkamai mažiau gyvybingesni, dažnai auginamai neaiškiomis sąlygomis ir įsigijus gali tapti kenkėjų ir ligų plitimo šaltiniu.

Priklausomai nuo dirvožemio, susodinimo tankumo, laistymo, tręšimo sąlygų daigai net toje pačioje lysvėje gali skirtis. Pagal jų išsivystymą, kuris vertinamas karūnėlės skersmeniu, daigai skirstomi į kelias kategorijas. Priklausomai nuo kategorijos galima prognozuoti ir būsimą derlių.

B kategorijos 6- 9 mm karūnėlė subrandina 1 žiedkotį, tikėtinos kelios uogos tą patį sezoną,

A kategorijos 9 - 14 mm karūnėlė subrandina 1-2 žiedkočius, galima tikėtis iki 100 - 150 g uogų nuo daigo,

A+ kategorijos 15 -18 mm, 2 žiedkočiai, galima tikėtis 200 - 250 g uogų,

A++ kategorijos 18>>, 2- 3 žiedkočiai, 250 - 300 g uogų.

Daigų augintojai išaugina ir aukštesnės kategorijos daigų, kurie naudojami šiltnamiuose ir  jau pirmais gali išauginti metais 350- 700 g uogų.

Žemės paruošimas braškynui

Specialistai rekomenduoja braškynui dirvožemį ruošti dvejus metus. Pavojingiausi braškių kenkėjai yra sprakšių ir karkvabalių lervos, kurių beveik neįmanoma sunaikinti cheminėmis priemonėmis. Šių kenkėjų gerokai apmažėja kultūrinant dirvą, išverčiant lervas į paviršių, kur jas surenka paukščiai. Pasak ūkininkų, kol paskui ariantį traktorių seka varnų pulkas,  tol lauką reikia perarinėti. Į suartą ir suakėtą žemę įsėjami žemę nuo piktžolių valantys augalai: rapsai, seradėlės, vikių - miežių mišiniai. Augalams pasiekus butonizacijos stadiją jie susmulkinami ir užariami. Jie taps puikia žaliąja trąša. Šį procesą kartoti galima kelis kartus.

Braškėms patinka organinės trąšos. Todėl rudenį rekomenduojama į laukus įterpti mėšlo. Taupiai įterpiant  tik į lysves, išeina apie 20 t/ha mėšlo. Reikėtų įvertinti tai, kad mėšlas gali padidinti žolėtumą dėl jame esančių piktžolių sėklų.
Laukas gali būti purškiamas herbicidais siekiant sumažinti sunkiai mechaniškai išnaikinamų žolių kiekius.

Dirvožemis braškynui

Braškėms auginti geriausios lengvo smėlio ar priesmėlio dirvos. Geriausiai auga silpnai rūgščiose - neutraliose dirvožemiuose ( pH 5- 7 ), rūgštesnes reikėtų metai iki sodinimo kalkinti.

Braškių sodinimas

Naujo braškyno hektarui įrengti reikėtų apie 50 000 - 70 000 daigų. Ši pirminė investicija dažnai sulaiko nuo šio verslo, juolab,  kad braškyno įveisimui ženklios valstybinės paramos nėra.

Tačiau specialistai rekomenduoja mažiausiai taupyti braškių daigų kokybei. Produktyviam ir rentabiliam verslui  reikėtų rinktis elite klasės, A+ kategorijos frigo daigus. Braškių  daigai sodinami balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje ir iš frigo daigų jau po 8 savaičių gaunamas braškių derlius.
Norint gauti ankstesnį derlių, reikėtų sodinti į šiltnamius, vėlyvesnį derlių galima gauti sodinant frigo braškes vėliau arba auginant remontantinių veislių braškes. Tačiau pasak augintojų, Lietuvoje efektyviausia susikoncentruoti į pagrindinį vasarinį derlių, paankstinti ar pavėlinti sezoną dažniausiai nėra rentabilu. Išaugintos Lietuvoje aukštos kokybės desertinės braškių uogos noriai perkamos už didesnę kainą nei lenkiškos uogos, tai leidžia derlių realizuoti rentabiliai net esant mažesnės kainos konkurencijai.

Braškių sodinimui Lietuvoje naudojami keli būdai.
Taupant daigams,  braškės sodinamos didesniu atstumu, pagrindinį derlių gaunant kitais metais iš dukterinių daigų. Sodinama eilėmis su 1,2 metro tarpais, tarpai tarp augalų - 30-40 centimetrų. Pirmaisiais metais gaunamas nedidelis braškių derlius, tačiau tarpai apauga braškių daigais iš ūsų. Vasarą tarpai praeinami frezuotoju paliekant 40- 60 centimetrų tarp tarpų.  Tačiau, taupant braškių daigams, dažniausiai prarandama kita sudedančioji - laikas. Taip pat eilėse nauji braškių krūmai išsidėsto nekontroliuojant tankumo, kas gali atsiliepti augalų ir uogų ligotumui.
Intensyviuose braškių auginimo ūkiuose prekinis derlius gaunamas jau pirmaisiais metais. Iš elite klasės A+ kategorijos daigų esant 50 000 daigų /ha galima tikėtis apie 10 t derliaus jau pirmaisiais metais. Daigai sodinami 25-30 centimetrai tarp krūmelių, 40 centimetrų tarp eilių. Daigai dažniausiai sodinami į danga padengtus laukus, kuri saugo nuo piktžolių bei neleidžia įsišaknyti ūsams.

Braškių laistymo sistema

Papildomas braškių laistymas, ypač sausringais metais, gali padidinti derlių apie 30 procentų. Dažniausiai naudojamos lašelinio tipo laistymo sistemos.

Braškių nuėmimas

Lietuvoje dažniausiai auginamos šviežiam pardavimui braškės skinamos rankomis. JAV skaičiuojama, kad 12 000- 15 000 krūmelių nuskynimui skiriamas1 žmogus. Tai atitinkamai apie 4-5 žmonės / 1 ha. Sezono metu ūkininkai naudojasi jaunimo paslaugomis, kurie iš uogų skynimo gali pakankamai padoriai užsidirbti. Kai kurių ūkininkų teigimu, 2014 metais  darbštus darbuotojas per dieną galėdavo uždirbti apie 200 litų. Yra ūkių, kurie uogas leidžia nusiskinti laukuose, taip išsprendžia darbo jėgos trūkumo klausimą.

Mechanizuotas skynimas naudojamas tik uogoms, skirtoms perdirbimui.

Braškių saugojimas ir perdirbimas

Nedideliuose ūkiuose nuskintos uogos realizuojamos tą pačią dieną, todėl dažniausiai nesinaudojama atvėsinimu. Lietuviškos braškės paklausą sezono metu turi didelę, ūkininkus tenkina geros pardavimo kainos, todėl mažų ūkių savininkai į ilgesnio išlaikymo ar perdirbimo technologijas neinvestuoja.
Planuojant didesnį ūkį ir atitinkamai didesnius kiekius, kurie būtų transportuojami toliau nei artimiausias miestas, iškyla poreikis ilgesniam braškių išlaikymui. Dažniausiai naudojama atvėsinimo įranga, kuri leidžia atvėsintas uoga išlaikyti 8- 10 dienų.  JAV paskaičiuota, kad vėsinimo įrangą rentabilu pirkti ne mažesniems kaip 10 ha ūkiams.

Braškių tręšimas

Braškių tręšimas

Mineralinės trąšos turėtų būti naudojamos atsižvelgiant į esamą dirvos būklę ir įvertinant derliaus iš dirvos ištraukiamų naudingų medžiagų kiekį. Dirvožemio tyrimus galima atlikti agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Specialistams dirvožemio mėginius galima siųsti ir paštu. Fosforo ir kalio tyrimui imamas dirvos bandinys iki 20 centimetrų gylio. 0,3- 0,5 kg dirvožemio supakuojama į sandarų maišelį ar indą, ant jo užrašomi mėginio ėmimo vieta, numeris. Braškių laukui reikėtų imti iki 3 mėginių 1 ha. 
Azoto bandiniai imami iki 60 centimetrų gylio, jiems paimti reikėtų turėti vamzdinę mėginių ėmimo įrangą. Bandinio tyrimas 2014 metais kainavo apie 20 litų.  Laboratorijoje nustačius dirvožemio naudingų medžiagų kiekius pateikiamos rekomendacijos trąšų sudėčiai.

Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai braškėms sukurtas trąšas. Daugelis profesionalių Olandijos, Vokietijos, Lenkijos braškių daigų ir uogų augintojų naudoja kompanijos „Mivena" specialiai braškėms sukurtas kontroliuojamo išsiskyrimo Field-Cote CRF trąšas.  Jos nenudegina daigų, užtikrina optimalų maistingų medžiagų išsiskyrimą visu vegetacijos periodu.  Kontroliuojamo išsiskyrimo trąšos išskiria maisto medžiagas aktyviausio augimo laikotarpiais, kai dirvožemis šiltas ir drėgnas. Šiltas vanduo patenka į kapsulės vidų, karbamidas virsta į azotą  ir azotas po truputį išsiskiria į dirvožemį.  Atšalus orams naudingų medžiagų išsiskyrimas iš granulių beveik sustoja. Trąšos gali veikti 3-4, 6, 8 mėnesius. Toks trąšų panaudojimo būdas gerokai sutaupo ir darbo sąnaudų. Rekomenduojama daigui skirti nuo 10 iki 15 g trąšų.

Taip pat tiek papildomam, tiek pagrindiniam tręšimui naudojamos tirpios trąšos, kurios tirpinamos laistymui skirtame vandenyje. Braškių trąšų gamybos srityje besispecializuojanti „Mivena" siūlo azoto, fosforo, kalio, magnio kalcio ir mikroelementų turinčias Granusol WSF trąšas. Šiose trąšose yra ir mikroelementų, ir vitaminų, stimuliuojančių augalų šaknis. Mikroelementai yra chelatinėse formose, o tai užtikrina visišką jų įsisavinimą bet kokiame dirvožemyje, bet kokiame pH.

Specialistų rekomenduojama, kad 40 procentų trąšų braškės gautų prieš derlių. 60 procentų braškių trąšų turėtų būti įterpiama iš karto po derliaus nuėmimo. Kitų metų žiedynai formuojasi rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais ir itin svarbu, kad šiuo metu augalai atsigautų po derliaus nuėmimo.

Braškių verslo rentabilumas

Braškių verslas visose šalyse laikomas gana pelningu. Visdėlto iš pirmųjų metų derliaus nereikėtų tikėtis visų investicijų atsipirkimo. Tačiau, kadangi tas pats braškių laukas naudojamas keletą metų (iki 3- 5 metų), teigiamas verslo  balansas matysis jau antraisiais verslo metais. Piniginių srautų subalansavimas šiame versle labai svarbu. Neverta pirkti iš karto visos įrangos, kuri numatoma naudoti išplėtus verslą. Žemės įdirbimo, purškimo technikos vertėtų paieškoti nuomai iš aplinkinių ūkininkų.

Vidutiniškai apie 10 t iš hektaro uogų priskinantis ūkininkas 2014 metais gavo apie 45 - 50 000 litų pajamų. 1 ha paruošimas kainuoja nuo 25 iki 50 000 litų. Nebūtinai investavę daugiau šį  hektarą  įrengia kažkuo geriau, daug kas priklauso nuo turimų žinių ir ryšių.

Vienkartinės išlaidos:

1. Laistymo siurblys ir jo montavimas

2. Vandens telkinio įrengimas

3. Aušinimo įranga ( didesniam ūkiui)
4. Žemės priežiūros technika (didesniems ūkiams)
5. Purškimo technika ( didesniems ūkiams)
6. Sodinimo technika ( didesniems ūkiams)
7. Žemės freza tarpueilių priežiūrai

Paskirstomos per 3 - 5 metų laikotarpį išlaidos:

Pirminis žemės paruošimas

2- 3 kartus arimas

2- 3 kartus kultivavimas
Mėšlo įterpimas
Pesticidai piktžolėms ir kenkėjams naikinti
Trąšos žemės paruošimui
Kalkinimas, jei dirva per rūgšti

Laistymo vamzdžiai
Plėvelė
Danga
Braškių daigai
Braškių daigų sodinimas

 

Kasmetinės išlaidos:


Rudeninės ir pavasarinės trašos 
Pavasariniai herbicidai nuo varpučio
Atlyginimai pastoviems darbuotojams
Atlyginimai sezoniniams darbuotojams
Išlaidos technikai

Žemės nuoma, žemės mokestis
Elektra vandens padavimui

Išlaidos transportavimui iki prekybos vietų
Prekybos vietos mokestis

Išlaidos reklamai

 

Specialistai rekomenduoja braškių auginimo savikainą mažinti ne ištęsiant braškių sezoną, bet auginant ūkyje kitas uogas. Olandijoje ūkininkai auginantys braškes sėkmingai sezoną pradeda nuo šparagų (smidrų) auginimo, po braškių Lietuvoje tikslinga pereiti prie juodųjų serbentų, šilauogių ir aviečių.

 

Braškių pardavimas

Braškių realizacijos būdas turėtų būti numatytas prieš imantis auginti braškes. Didžioji dalis braškių realizuojama šviežios, maksimaliai  per 2 dienas nuo jų nuskynimo. Optimalu jas vežti nedideliu atstumu, todėl  reikėtų įvertinti esamą konkurenciją artimiausiose gyvenvietėse. JAV skaičiuojama, kad 1ha braškyno turėtų tekti apie 6000 vietinių žmonių 30 kilometrų spinduliu. Šiek tiek pakeisti situaciją gali didesnis turistų srautas.

Tačiau, pasak specialistų, pardavimo sėkmė labai priklauso nuo paties ūkininko sugebėjimo bendrauti ir parduoti.

Didmenine braškių prekyba gali užsiimti tik dideli braškių auginimo ūkiai arba keli susikoperavę ūkininkai.  Ūkių kooperacija braškių realizacijos srityje turi rizikos dėl sudėtingos vienodos kokybės išlaikymo kontrolės.

Aukštesnės pridėtinės vertės produktai gali leisti išplėsti auginimo apimtis ir tapti mažiau priklausomiems nuo šviežių uogų rinkos konkurencinės situacijos. Tai galėtų būti sultys, uogienės, džemai, koncentratai. Atsižvelgiant į didelį pasitikėjimą Lietuvoje auginamų braškių kokybe, tokia produkcija turi galimybes būti paklausi net jei konkuruojanti kitų šalių produkcija bus pigesnė.

Ūkio reklamai, ypač jei jis yra multiuoginis ar gaminantis aukštesnės pridėtinė vertės produkciją, galėtų būti naudojamas nuomonės formuotojų pritraukimas. Braškių vartojimo kultūrai vystyti abejotina, ar toks formatas turėtų didesnį poveikį (pavyzdžiui, bendri receptai su braškėmis) , nes jis yra pakankamai brandžiai susiformavęsi ir, kaip ir kitose šalyse, gali kisti tik į nesezoninį vartojimo didinimą. Tačiau dauguma specialistų skeptiškai žiūri į rentabilų braškių auginimą Lietuvoje ne sezono metu.

Nuomonės formuotojai galėtų būti sėkmingų įmonių darbuotojai, mamos, galinčios sau leisti  kasdieniam vartojimui brangesnę, tačiau kokybiškiau užaugintą produkciją.
Sėkmingas įmones galima pasiekti bendradarbiaujant su kaimo turizmo sodybomis, kurios orientuojasi į korporatyvinius renginius. Jų metu efektyviausiu įrankiu būtų  produkcijos (ypač perdirbtos) degustacijos bei 1-2 valandų ruošimo renginys. Pavyzdžiui, gaminantis džemą ūkininkas galėtų paruošti blynų kepimo programą, kurie būtų ragaujami su skirtingais džemais ir uogienėmis.

Sulčių gamintoja galėtų padaryti kokteilių gaminimo pamokėlę, jiems gaminti naudoti savo produkciją.
Mamoms pasiekti geriausiai tiktų joms aktualių receptų su savo produkcija paruošimas, jų publikavimas ne tiek savo, kiek kulinariniuose portaluose. Labai efektyviai veiktų kulinarinis receptų konkursas, skirtas maistui mažiems vaikams.
Ūkiams, kurie orientuojasi į uogienių gamintojus, turi veikti uogienių receptų platinimas kulinariniuose portaluose. Ypač verta išsipirkti centrines pozicijas prieš pat sezoną ir sezono metu.

Prekybai braškėmis ir jų gaminiais reikalingi leidimai:

Parduodant turgavietėje savo išaugintą produkciją ūkininkas su savimi turi turėti dokumentą, patvirtinantį žemės valdos nuosavybę. Išrašą išduoda VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, savivaldybės administracija ar seniūnija.

Su savimi taip pat reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmens higienos mokymų pažymėjimą, medicininę knygelę, įrodančią, kad pasitikrinta sveikata. Jei prekiauja šeimos narys, jis turi turėti patvirtintą įgaliojimą dėl leidimo prekiauti.

Norint iš braškių gaminti produkciją (pavyzdžiui, uogienę pardavimui), ūkininkas turi turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (MTSPP). Jį išduoda teritorinė VMVT, vadovaudamasi Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimais, patvirtintais  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527. Reikalavimai patalpoms reglamentuoti Europos parlamento ir Tarybos reglamento 2004 m. balandžio 29 d. (EB) Nr. 852/2004 "Dėl maisto produktų higienos".

Prekiaujant uogienėmis ūkininkų turgelyje, ūkininkas su savimi turi turėti prekių dokumentus, medicininę knygelę, higienos mokymų pažymėjimą.

Braškių verslo rizikos

Besniegės šaltos žiemos labai sumažina braškių derlius. Tokiomis žiemomis gali iššalti dalis, ar net visos braškės. Kai kurie ūkininkai bando braškes apsaugoti užklojdami agroplėvelėmis, tačiau tai ne visais atvejais efektyvu. Išlyginti nuostolius padėtų kitų uogų auginimas.

Braškės gana jautrios kenkėjams ir ligoms. Užsitęsusios ar staigiai užslinkusios šalnos gali pažeisti braškių žiedynus. Pernelyg dažnas lietus žydėjimo metu sumažina apsidulkinimo galimybes, kas taip pat mažina derlių.

Šviežių braškių realizacijoje yra rizika, kad atsiranda naujas didelis braškių tiekėjas persotinantis rinką. Mažam ūkiui bus sunku konkuruoti kaina, sunku pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybos.

 

Konferencija ir mokymai profesionaliems braškių augintojams

 

 

2018m. Spalio 6d.,šeštadienį,12val. Panevėžyje vyks konferencija, susitikimas, mokymai


Tik augintojams kurie augina braškių uogas  pardavimui ar ketinantiems tai daryti,ne sodininkams-mėgėjams

Temos:
Joost Henselmans (Elitiniai braškių daigai) 12:00val.
Duco van der Ween (Mivena trąšos) 14:00val.
ProAgro (laistymo sistemos,šiltnamiai) 15:30val.

 


Renginys nemokomas.

Butina registracija. tel.:865773907,864399636 arba el.paštu vilme75@gmail.com, mivenatrasos@gmail.com


Adresas: 
Šilagalio kaimas, Panevėžys 36220,Panevėžio aplinkelis,Viešbutis Šermutas

 


superfosfatas

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kalio chloridas

Kalio trąšos

Augalų atsparumas sausrai, šalčiui, ligoms, skonis, saldumas ir augumas priklauso nuo kalio trąšų. 

Skruzdžių naikinimas

Skruzdžių naikinimas

Patikimos skruzdėlių kontrolės priemonės ir kaip jomis naudotis 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

Auksaakė amarų naikinimui

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Kaip išvengti ravėjimo ir išnaikinti piktžoles herbicidais? Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

rapsų sklerotinis puvinys

Rapsų apsauga nuo sklerotinio puvinio

Apsauga nuo sklerotinio puvinio, viena svarbiausių užduočių rapsų pasėliuose.  

Piktzoes javuose

Piktžolės javuose ir jų žala

Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. 

Žieminių rapsų augimo reguliavimas

Žieminių rapsų augimo reguliavimas pavasarį

Taigi, kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie jau gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius? 

miežiai

Salyklinių miežių auginimas

Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Revysol® itin veiksmingas nuo svarbiausių augalų ligų, tokių kaip: kviečių lapų septoriozė, rūdys, miežių ramularija ir kt. 

Beicuota s4kla

Pigiausia apsauga nuo ligų - tinkamo beico pasirinkimas

Kaip išsirinkti beicą? Kaip tinkamai paruošti ir kokybiškai beicuoti sėklą. 

Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Lietuvos ūkininkai randa naujų būdų didinti derlingumą

Gero derliaus pagrindas yra tinkamai paruoštos sėklos, tad apsaugotos nuo ligų jos turėtų būti dar prieš tai, kai atsiduria dirvoje. 

Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas                    Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Augimo reguliatoriaus veikimas

Žieminių rapsų augimo reguliatoriai

Kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  

granuliuotas pauksciu meslas

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Mėšlas - labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau jo forma nepatogi žemdirbystėje. 

Rapsai

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Smulkiosios rūdys

Fungicidai javams

Fungicidai skiriami javų apsaugai nuo ligų, javų ligos ir jiems pritaikyti fungicidai 

BASF Agroforumas Panevėžio raj

Kokybiški augalų apsaugos produktai – ne išlaidos, o investicijos

BASF Agroforumas tęsia lauko dienų, kur ūkininkai gali savo akimis pamatyti ir rankomis pačiupinėti bręstančius pasėlius, maratoną. Į Bistrampolio dvarą Panevėžio rajone pa­kviestiems žemdirbiams „BASF Agro Lietuva" profesionalų komanda surengė turiningą dieną.  

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo normos 

Kompleksinės NPK trąšos šparagams

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

Naudojimo rekomendacijos

Piktžolių kukurūzuose naikinimas

Herbicidai kukurūzams, kaip naikinti piktžoles kukurūzuose 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

rapsų fomozė

Pavasariniai augimo reguliatoriai rapsams

Augimo reguliatorių panaudojimas rapsuose pavasarį 

1

Kaip išvengti javų išgulimo

Nuostoliai dėl javų išgulimo: mažesnis javų derlius, blogesnė grūdų kokybė  

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 12
Augalų priežiūra, auginimo priemonės, sėklos, sodinukai, beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai
Gynėjų g. 16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2420017
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Moderniam Ūkiui, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 12
1 2 3 4 5
Produktai
Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

3
Pomidorų sėklos ir substratas pomidorams

Daržovių sėklos, daržovių substratas

Prikabinamas purkštuvas AGRO 4200

Purkštuvų gamyba, modernizavimas, patikra, atsarginės dalys

1 2 3 4 5